Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abdullah Ibn Amru Ibn Al-Aas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Iš tiesų, Allahas išgelbės žmogų iš mano tautos prieš visą kūriniją Teismo dieną. Jam bus išdėlioti devyniasdešimt devyni ritiniai, kiekvienas ritinys tęsis tiek, kiek akys užmato. Tada Allahas pasakys: „Ar ką nors iš to neigi? Ar tie (angelai), kurie tai įrašė, tave nuskriaudė?“ Žmogus atsakys: „Ne, Viešpatie.“ Allahas pasakys: „Ar turi pasiteisinimą?“ Jis pasakys: „Ne, Viešpatie.“ Taigi, Allahas sako: „Ne, iš tikrųjų tu turi gerą darbą (hasana) ir šiandien tu nebūsi nuskriaustas.“ Tada bus ištrauktas užrašas, kuriame parašyta: Liudiju, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys. Allahas pasakys: „Atnešk savo svarstykles.“ O žmogus sakys: „Viešpatie, kokia šio užrašo nauda šalia šių daugybės ritinių?“ Jis pasakys: „Tu nebūsi nuskriaustas.“ Tada ritiniai bus dedami ant vienos svarstyklės pusės, o užrašas - ant kitos. Ritiniai bus lengvi, o užrašas - sunkus, nes nieko nėra sunkesnio už Allaho vardą.“
Perdavė At-Tirmidhi ir Ibn Madža
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Allahas išrinks žmogų iš savo tautos prieš visą kūriniją Teismo dieną. Jis bus iškviestas atsiskaityti. Prieš jį bus išvynioti devyniasdešimt devyni ritiniai - įrašai apie jo blogus darbus, kuriuos jis padarė šiame žemiškame gyvenime, ir kiekvienas tęsis tiek, kiek akys mato. Tada Visagalis pasakys šiam žmogui: ar tu neigi ką nors iš to, kas parašyta šiuose ritiniuose? Ar mano angelai raštininkai (Al-Hafazatul Kataba) tave nuskriaudė? Žmogus atsakys: ne, Viešpatie. Tada Visagalis pasakys: Ar turi pasiteisinimą, kurį būtų galima priimti dėl darbų, kuriuos padarei žemiškajame gyvenime? Gal dėl užmarštumo, nežinojimo ar klaidos? Žmogus sakys: Ne, Viešpatie, aš neturiu pasiteisinimo. Visagalis Allahas sakys: betgi tu padarei gerą darbą ir šiandien nebūsi nuskriaustas. Pranašas pasakė: Bus ištrauktas užrašas, kuriame parašyta: Aš liudiju, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas ir Pasiuntinys. Tada Visagalis Allahas lieps šiam žmogui atsinešti savo svarstykles. Žmogus nustebęs sakys: Viešpatie, kokį svorį gali turėti šis užrašas šalia šių didelių ritinių?! Visagalis Allahas pasakys: tu nepatirsi neteisybės. Pranašas pasakė: ritiniai bus dedami ant vienos svarstyklės pusės, o užrašas - ant kitos. Ritinių pusė bus lengva, o užrašo - sunkesnė, todėl Allahas jam atleis.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasiuntė Džibrilį (angelą Gabrielių) (ramybė jam) į rojų ir pasakė: „Pažiūrėk į jį ir ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė, grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, kiekvienas, kuris apie tai išgirs - ten įeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad rojus būtų apsuptas sunkumais ir tarė: „Grįžk ir pažiūrėk į tai, ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, jis grįžo ir rado rojų apsuptą sunkumais ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, aš abejoju ar kažkas ten pateks.“ Allahas tarė: „Eik į pragarą ir pažiūrėk ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė ir pamatė, kad pragaro dalys kaupiasi viena ant kitos. Grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, niekas į jį neįeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad pragaras būtų apsuptas troškimais. Tada pasakė Džibriliui: „Grįžk ir pažiūrėk.“ Jis pažvelgė ir pamatė tuos troškimus. Grįžęs tarė: „Prisiekiu Tavo garbe, bijau, kad niekas nuo jo nebus išgelbėtas.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir An-Nasa-i
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasakė Džibriliui (ramybė jam): Eik į rojų ir pažiūrėk. Jis nuėjo, pažiūrėjo ir grįžo. Džibrilis pasakė: O Viešpatie, priesiekiu Tavo garbe, visi, kurie girdės apie rojų ir apie tai, kas jame yra iš palaiminimų ir gėrybių, norės bei stengsis ten įeiti. Tada Allahas apsupo rojų sunkumais ir negandomis - įsakymų vykdymu ir draudimų vengimu. Taigi, kas nori ten patekti, turėtų išgyventi šiuos sunkumus. Tada Visagalis Allahas pasakė: O Džibrili, eik ir pažiūrėk į rojų - po to, kai jį apsupome sunkumais. Jis nuėjo ir pažiūrėjo. Tada grįžo ir pasakė: Viešpatie, prisiekiu Tavo garbe, bijau, kad niekas ten nepateks dėl sunkumų ir negandų, kurios slypi kelyje į jį. Ir kai Allahas sukūrė pragarą pasakė: O Džibrili, eik ir pažiūrėk į tai. Jis nuėjo ir pažiūrėjo. Tada Džibrilis grįžo ir pasakė: Viešpatie, prisiekiu Tavo garbe, kas išgirs apie bausmę ir kankinimus bijos į jį patekti ir laikysis atokiai nuo dalykų, vedančių į jį. Tada Visagalis Allahas apgaubė pragaro kelią troškimais bei malonumais ir tarė: O Džibrili, eik ir pažiūrėk. Džibrilis nuėjo, pažiūrėjo, tada grįžo ir pasakė: Viešpatie, prisiekiu Tavo garbe, aš bijau ir baiminuosi, kad niekas nuo to nebus išgelbėtas - dėl troškimų ir malonumų aplink pragarą.
Abdullah Ibn Amru Ibn Al-Aas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) tariant: „Allahas nustatė būtybių likimus penkiasdešimt tūkstančių metų prieš sukuriant dangų ir žemę.“ Ir pasakė: „Kai Jo Sostas buvo ant vandens.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Allahas išsamiai nusprendė būsimus kūrinių likimus, įskaitant gyvybę, mirtį, pragyvenimą ir panašiai, penkiasdešimt tūkstančių metų prieš dangaus ir žemės sukūrimą - ir visa tai įvyks pagal Allaho įsaką. Viskas, kas atsiranda, yra pagal Allaho išankstinį nutarimą ir likimą. Taigi, kas lemta žmogui - atsitiks, o kas nelemta - neatsitiks.
Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Tai, kas yra tarp žmogaus ir politeizmo bei netikėjimo, yra maldos atsisakymas.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) perspėjo apie privalomų maldų neatlikimą ir informavo, kad tai, kas yra tarp žmogaus ir kritimo į širk (politeizmą) bei kufr (netikėjimą), yra maldos atsisakymas. Malda yra antrasis islamo ramstis ir turi didelę reikšmę. Kas atsisako jos, neigdamas įsipareigojimą, musulmonų sutarimu tapo netikinčiu, o kas visiškai atsisako dėl aplaidumo ar vangumo, yra taip pat netikintysis. Perduota, kad visi kompanjonai vienbalsiai apie tai sutiko. Bet jei žmogus kartais meldžiasi, o kartais - ne, tada jam taikomas šis griežtas įspėjimas.
Buraida (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Sandora (kuri atskiria) tarp mūsų ir jų (netikinčiųjų) yra malda; taigi, kas jos atsisako, iš tikrųjų tampa netikinčiu (kafir).“
Perdavė At-Tirmidhi, An-Nasa-i, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas nurodė, kad sandora ir įsipareigojimas tarp musulmonų ir netikinčiųjų bei veidmainių yra malda. Taigi, kas to atsisako, tampa netikinčiu.
Umar Ibn Al-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Iš tiesų, Visagalis Allahas draudžia jums prisiekti savo protėviais.“ Umar pasakė: „Prisiekiu Allahu, aš niekada savo protėviais nebeprisiekiau, po to kai išgirdau, kad Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tai uždraudė nei tyčia, nei perduodant nuo kitų.“
Bendru sutarimu
Pranašas mums pranešė, kad Visagalis draudžia prisiekti protėviais. Taigi, kas nori prisiekti, turi prisiekti tik Allahu ir niekuo, išskyrus Jį. Umar Ibn Al-Khattab paminėjo, kad nuo tada, kai išgirdo Pranašą tai sakant, jis niekada neprisiekė kitu, išskyrus Allahą, nei tyčia, nei pranešdamas apie tokią priesaiką kitų vardu.
Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Pirmosios bylos, kurios bus išspręstos tarp žmonių Teismo dieną, bus kraujo (žudynių) bylos.“
Bendru sutarimu
Pranašas paminėjo, kad pirmosios Teismo dienos bylos dėl žmonių padarytos neteisybės bus kraujo bylos, kaip žmogžudystės ir sužalojimo atvejai.
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) praėjo pro du kapus ir pasakė: „Jie kankinami, bet ne dėl didelės nuodėmės. Vienas iš jų neapsaugodavo savęs nuo susitepimo savo šlapimu, o kitas vaikščiojo skleisdamas piktas paskalas.“ Tada jis paėmė žalią datulės palmės lapą, padalino jį į dvi dalis ir pasodino po vieną ant kiekvieno kapo. Kompanjonai paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kodėl tai padarei?“ Jis atsakė: „Galbūt jų kančia bus palengvinta, kol lapai dar neišdžiuvo.“
Bendru sutarimu
Pranašas praėjo pro du kapus ir pasakė: Abu, palaidoti šiuose kapuose, yra kankinami, bet ne dėl to, ką jūs laikytumėte reikšmingu, nors tai reikšminga Allaho akyse. Vienas iš jų, šlapindamasis, nesirūpindavo, kad kūnas ir drabužiai neišsiteptų šlapimu, o kitas skleisdavo piktas paskalas tarp žmonių, perduodamas kitų kalbas, siekdamas sukelti jiems žalą, nesutarimus ir priešiškumą.
Anas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Vienas vyras paklausė Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam): „Kada ateis Teismo diena?“ Jis pasakė: „O ką tu jai paruošei?“ Vyras atsakė: „Nieko, išskyrus tai, kad myliu Allahą ir Jo Pasiuntinį, ramybė ir Allaho palaima jam.“ Pranašas tarė: „Tu būsi su tais, kuriuos myli.“ Anas pasakė: „Mes labai džiaugėmės dėl Pranašo pareiškimo: „Tu būsi su tais, kuriuos myli.“ Aš myliu Pranašą, ramybė ir Allaho palaima jam, Abu Bakr ir Umar, ir tikiuosi, kad būsiu su jais dėl savo meilės jiems, net jei ir neatlikau tokių darbų kaip jie.“
Bendru sutarimu
Vienas beduinas iš dykumos gyventojų paklausė Pranašo apie Teismo dienos laiką. Pranašas jam atsakė: „Ką teisaus tu jai paruošei?“ Klausėjas sakė: „Aš neparuošiau daug darbų, išskyrus tai, kad myliu Allahą ir Jo Pasiuntinį.“ Jis nepaminėjo jokio kito garbinimo veiksmo, nesvarbu, ar tai būtų širdies, kūno, ar turto, nes visa tai yra nuo meilės priklausančios atšakos ir nes tikra meilė skatina žmogų stengtis daryti teisingus darbus. Tuomet Pranašas jam sakė: „Tu būsi rojuje su tuo, ką myli.“ Taigi Pranašo kompanjonai labai apsidžiaugė šia puikia žinia. Tada Anas pranešė, kad jis myli Pranašą, Abu Bakr ir Umar ir tikisi, kad bus su jais rojuje, nors jo darbai nebuvo tokie kaip jų.
