Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Ar man papasakoti jums ką nors apie Ad-Dažal (Antikristą), ko joks pranašas niekada nesakė savo žmonėms? Iš tiesų, jis yra vienaakis ir turės kažką panašaus į rojų ir pragarą. Tai, ką jis teigia, kad yra rojus, iš tikrųjų bus pragaras. Aš įspėju jus, kaip pranašas Nūh (Nojus) perspėjo savo žmones apie jį.“
Bendru sutarimu
Pranašas informuoja savo kompanjonus apie Antikristą ir jo bruožus bei ženklus, apie kuriuos joks kitas pranašas prieš jį nebuvo kalbėjęs. Tai apima: Tai, kad jis yra vienaakis. Visagalis davė jam kažką panašaus į rojų ir pragarą, kas būtų suvokiama akimis. Jo rojus iš tikrųjų bus pragaras, o pragaras - rojus. Jis įleidžia tuos, kurie jam paklūsta, į šį rojų, o kurie nepaklūsta - į pragarą. Tada Pranašas įspėjo mus dėl Antikristo išbandymų (fitna), kaip Nojus įspėjo savo žmones apie jį.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Žmogus seka savo artimo draugo tikėjimu (t. y. elgesiu ir manieromis). Taigi kiekvienas iš jūsų turėtų atidžiai apsvarstyti, ką jis laiko savo artimu draugu.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir Achmed
Pranašas pabrėžė, kad žmogus savo elgesiu ir įpročiais tampa panašus į artimą draugą ir kompanjoną, o draugystė daro įtaką moralei, manieroms ir elgesiui. Todėl jis ragino atidžiai rinktis draugus, nes draugas veda savo bičiulį į tikėjimą, dorą ir gerumą, padėdamas jam šiame kelyje.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Skubėkite imtis gerų darbų, kol jusų neaplenks sunkumai, kurie yra tarsi tamsiausios nakties lopai; žmogus ryte tiki, o vakare tampa netikinčiu, arba vakare tiki, o ryte tampa netikinčiu, parduoda (apleidžia) savo religiją dėl pasaulinės naudos.“
Perdavė Muslim
Pranašas ragina tikintįjį skubėti daryti gerus darbus ir dažnai juos atlikti, kol jie dar nepasidaro sunkūs ir jo neapima įtartinos mintys, kurios atstums jį nuo to. Per tokias negandas, kurios yra tamsios kaip naktis, tiesa ir melas susimaišo ir žmonėms tampa sunku juos atskirti. Dėl to žmogus aklai klajoja tiek, kad ryte tampa tikinčiu, o vakare - netikinčiu, arba vakare tampa tikinčiu, o ryte - netikinčiu, taip apleisdamas savo religiją dėl trumpalaikės pasaulietinės naudos.
Zainab Bint Džahš (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) vieną kartą atėjo pas ją sunerimęs ir pasakė: „Lia iliaha illia Allah. Vargas arabams dėl artėjančio blogio. Šiandien Gogo ir Magogo užtvankoje atsidarė tokia anga, kaip ši“, nykščiu ir rodomuoju pirštu apvedžioja apskritimą. Zainab Bint Džahš sakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar mes žūsime, kol tarp mūsų yra pamaldžių žmonių?“ Pranašas atsakė: „Taip, kai vyraus nedorybė.“
Bendru sutarimu
Pranašas atėjo pas Zainab Bint Džahš pasibaisėjęs bei išsigandęs, ir sakė: „Nėra kito dievo, išskyrus Allahą“, tuo parodydamas, kad tikisi, jog nutiks kas nors nemalonaus ir kad nuo to neįmanoma išsigelbėti, nebent ieškoti prieglobsčio pas Allahą. Tada pasakė: „Vargas arabams dėl netrukus įvyksiančio blogio. Šiandien Gogo ir Magogo užtvankoje, kurią pastatė Zul-Karnain, atsivėrė skylė“, tokia, kaip jis nykščiu ir rodomuoju pirštu padarė apskritimą. Zainab sakė: „Kaip Allahas gali mus sunaikinti, kai tarp mūsų yra teisingų tikinčiųjų?“ Pranašas jai atsakė, kad jei blogis, kaip amoralumas, ištvirkimas, nuodėmės, svetimavimas, alkoholio vartojimas ir kiti dalykai, taps plačiai paplitęs, sunaikinimas ištiks visus.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tikintysis, vyras ar moteris, ir toliau bus išbandomas dėl savęs, vaikų ir turto, kol sutiks Allahą išvalytas nuo nuodėmių.“
Perdavė At-Tirmidhi ir Achmed
Pranašas informuoja, kad visais išbandymais ir testais, kurie kamuoja tikinčiuosius - jų pačių, įskaitant jų sveikatą ir kūną; jų vaikų, pavyzdžiui, ligos, mirties, nepaklusnumo ar kitų dalykų; ir jų turto, pavyzdžiui, skurdo, praradimo, vagystės, prastų gyvenimo sąlygų ir mažo pragyvenimo - Allahas atleidžia visus jų nusižengimus ir nuodėmes. Taigi, kai jie susitiks su Allahu, jie bus apvalyti nuo visų nuodėmių, kuriuos padarė.
Huzaifah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nesakykite: „Ko nori Allahas ir kažkas [kitas]“, o sakykite: „Ko nori Allahas ir po to - kažkas.“
Perdavė Abu Daūd ir An-Nasa-i knygoje „As-Sunan Al-Kubra“, bei Achmed
Pranašas draudžia musulmonams sakyti: „Ko nori Allahas ir ko nori toks ir toks asmuo“ arba sakyti: „Ko nori Allahas ir toks ir toks asmuo.“ Taip yra todėl, kad Allaho valia ir ryžtas yra absoliuti ir niekas tuo nesidalija su Juo. Jungtuko „ir“ naudojimas reiškia ką nors susieti su Allahu ir laikyti lygiu. Tačiau reikėtų sakyti: ko nori Allahas, tada ko nori toks ir toks asmuo; taigi, vergo valios pajungimas Allaho valiai yra sakant „tada“ vietoj „ir“, nes „tada“ reiškia seką su laiko tarpu tarp dviejų dalykų paeiliui.
Abu Said Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Iš tiesų jūs seksite paskui tuos, kurie buvo prieš jus, žingsnis po žingsnio ir uolektis po uolekties, net jei jie įeitų į driežo (dabb) urvą, jūs eitumėte paskui juos.“ Mes sakėme: „O Allaho Pasiuntiny, seksime paskui žydus ir krikščionius?“ Jis atsakė: „O ką dar?““
Bendru sutarimu
Pranašas pasakoja, kokia bus kai kurių jo bendruomenės narių būklė po jo laikų - jie savo įsitikinimais, veiksmais, papročiais ir tradicijomis eis žydų ir krikščionių keliu, colis po colio, uolektis po uolekties, taip, kad jei jie įeitų į driežo urvą, tie, kurie yra už jų, įeitų paskui juos.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: "Kiekvienas, kuris kviečia į teisingą kelią, gaus atlygį, panašų į atlygį, gautą jį sekančiųjų, nesumažindamas jų atlygio. O tas, kuris šauks į paklydimą, užsitrauks nuodėmę, panašią į nuodėmes, kurias patyrė tie, kurie jį sekė, nesumažinant jų nuodėmės“.
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paaiškino, kad tas, kuris veda žmones žodžiais ar darbais ir ragina juos eiti tiesos ir gėrio keliu, gaus tokį pat atlygį kaip ir jo sekėjai, niekaip nesumažinant pasekėjų atlygio. Kita vertus, tas, kuris žodžiais ar darbais veda žmones melo ir blogio keliu, apimančiu nuodėmę, nusižengimą ar kažką uždrausto, užsitrauks kaltę ir nuodėmę, panašią į tą, kurią padarė tie, kurie juo sekė, nesumažinant jų nuodėmių jokiu būdu.
Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tijarah (tikėjimas blogais ženklais) yra širk (politeizmas). Tijarah yra širk. Tijarah yra širk - tris kartus -.“ Kiekvienas iš mūsų patiria kažką panašaus, bet Visagalis Allahas tai išsklaido kai mes pasitikime Juo.
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas perspėjo apie tijarah - tai yra laikyti kažką, girdimą ar matomą, blogu ženklu, nesvarbu, ar tai būtų iš paukščių, gyvūnų, žmonių, turinčių deformaciją, skaičių, dienų ir panašiai. Jis paminėjo „Tair“ (paukštį) konkrečiai, nes tai buvo plačiai žinoma ikiislaminėje epochoje, nes paukštis buvo skraidinamas (raginamas skristi), kai kas nors ketino keliauti, prekiauti ar dar ką nors. Jei paukštis skristų į dešinę, tai suprastų kaip gerą ženklą ir tęstų tai, ką ketino, o jei paukštis skristų į kairę, tai suprastų kaip blogą ženklą ir susilaikytų nuo to, ką ketino daryti Jis mums pranešė, kad tai - širk. Iš tiesų, tikėjimas blogais ženklais yra širk, nes niekas negali atnešti gėrio, išskyrus Allahą, ir niekas negali atbaidyti blogio, išskyrus Allahą, Vieną be partnerio. Ibn Masud minėjo, kad musulmonas savo širdyje gali jausti šiokį tokį pesimizmą; tačiau jis turi tai išsklaidyti, pasikliaudamas Allahu ir imtis atitinkamų veiksmų.
