Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abu Vakid Al-Laisi (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) iškeliavo į Hunain, jis praėjo pro netikinčiųjų medį, vadinamą "Zatu Anvat", ant kurio jie kabindavo savo ginklus. Kompanjonai pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, padaryk ir mums "Zatu Anvat", kaip jie turi savo.“ Pranašas tarė: „Šlovė Allahui! Tai panašu į tai, ką Mozės tauta jam pasakė: {„O Mūsa (Moze), pagamink mums ilah (dievybę) taip, kaip ir jie turi alihah (dievybes).“} [Koranas, sūra „Užkardos“ 7:138] Prisiekiu tuo, kurio rankoje yra mano siela, jūs eisite anksčiau buvusių žmonių keliais.
Perdavė At-Tirmidhi ir Achmed
Pasiuntinys išvyko į Hunain, o tai yra slėnis tarp Taif ir Mekkos miestų, ir jį lydėjo kai kurie kompanjonai, neseniai priėmę islamą. Jie praėjo pro medį, vadinamą "Zatu Anvat', kas reiškia "apkabinėtą daiktais". Politeistai jį gerbindavo ir kabindavo ant jo ginklus bei kitus daiktus, siekdami palaiminimo. Manydami, kad tai leistina, jie paprašė Allaho Pasiuntinio, kad jis padarytų jiems tokį medį, kaip šis, ant kurio jie galėtų pakabinti ginklus, siekdami palaiminimo. Pranašas tai išgirdęs išaukštino Allahą, nepritardamas tokiam prašymui. Jis informavo juos, kad jų teiginiai buvo panašūs į Mozės tautos jam sakytus žodžius: {„O Mūsa (Moze), pagamink mums ilah (dievybę) taip, kaip ir jie turi alihah (dievybes).} Kai Mozės tauta pamatė tuos, kurie garbino stabus ir prašė turėti tokius stabus, kaip ir politeistai, Pranašas paaiškino kompanjonams, kad taip jie iš tikrųjų eina tų žmonių keliais. Tada Pranašas informavo perspėdamas, kad ši bendruomenė seks žydų ir krikščionių keliais ir kopijuos jų veiksmus.
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pakalbėjęs su juo kai kuriais klausimais pasakė: „Taip, kaip tik Allahas nori, ir kaip tu nori.“ Pranašas tarė: „Ar tu padarei mane lygiu Allahui? Sakyk: Taip, kaip tik Allahas nori.“
Perdavė Ibn Madža ir An-Nasa-i knygoje „As-Sunan Al-Kubra“, bei Achmed
Vyras atėjo pas Pranašą ir pakalbėjęs su juo apie savo reikalus pasakė: „Taip, kaip tik nori Allahas, ir kaip tu nori.“ Pranašas nepritarė tam, ką jis pasakė, ir informavo jį, kad žmogaus valios susiejimas su Allaho valia naudojant jungtuką „ir“ yra mažasis širk (politeizmas) ir musulmonui neleistina ištarti tokius žodžius. Tada jis nukreipė jį į teisingą formuluotę: „Taip, kaip tik nori vienintelis Allahas“, taip išskirdamas Allahą savo valioje ir nesusiedamas Jo su kieno nors kito valia, nenaudodamas jokių jungtukų.
Aiša, tikinčiųjų motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo pas mane, kai aš uždengiau spintelę audiniu, ant kurio buvo nupiešti paveikslai. Tai pamatęs, jis jį suplėšė, pasikeitė jo veido išraikša ir jis pasakė: „O Aiša, žmonės, kurie Teismo dieną gaus griežčiausią bausmę, bus tie, kurie bando kopijuoti Allaho kūrinius“. Aiša pasakė: „Taigi, mes jį suplėšėme ir padarėme vieną ar dvi pagalvėles.“
Bendru sutarimu
Pranašas įėjo pas Aišą savo namuose ir pamatė, kad ji uždengė nedidelę spintelę, kurioje laikomi daiktai, audinio gabalėliu, ant kurio buvo gyvų būtybių atvaizdai. Jo veido spalva pasikeitė iš pykčio vardan Allaho, ir jis nuėmė jį ir pasakė: Žmonės, kurie Teismo dieną gaus griežčiausią bausmę, bus tie, kurie savo atvaizdais bandys sekti Allaho kūriniją. Aiša pasakė: taigi, mes iš jo padarėme vieną ar dvi pagalvėles.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Allahas tarė: Adomo sūnus meluoja apie Mane ir neturi teisės to daryti; Jis įžeidžia Mane ir neturi teisės to daryti. Jo melas apie Mane yra jo posakis: „Jis neprikels manęs taip, kaip mane sukūrė pirmą kartą“, nors pirmasis jo kūrimas Man nėra lengvesnis nei prikėlimas. Jo įžeidimas Man yra jo posakis: „Allahas pagimdė sūnų“, o Aš esu Tas, Amžinasis Prieglobstis, Kuris negimdo ir nebuvo pagimdytas, ir nėra nieko panašaus į Mane.“
Perdavė Al-Bukhari
Šiame kudsi hadise Pranašas paaiškina, kad Visagalis Allahas pranešė apie politeistus ir netikinčius, kad jie meluoja apie Jį ir priskiria Jam netobulumus bei trūkumus ir jie neturi teisės to daryti. Kalbant apie melą prieš Allahą: jie teigia, kad Jis jų nesugrąžins į gyvenimą po mirties, nes iš pradžių sukūrė juos iš nieko. Allahas paneigė jų teiginį sakydamas, kad Tas, kuris pradėjo kurti iš nieko, gali juos prikelti; veikiau tai lengviau, nors tiek kūrimas, tiek prikėlimas yra vienodai lengvi Allahui, nes Jis yra Visagalis. Kalbant apie Allaho įžeidinėjimą: jie sako, kad Jis turi sūnų, bet Jis vėl paneigė jų teiginį, sakydamas, kad Jis yra vienintelis, kuris turi visą tobulumą Savo vardais, savybėmis ir veiksmais; Tas, kuris yra daug aukščiau už bet kokius netobulumus ir trūkumus, Amžinasis Prieglobstis, kuriam mes nereikalingi, bet Jo mums reikia, Jis nėra nė vieno tėvas ir niekieno vaikas, ir nėra nė vieno lygiaverčio, kuris būtų lyginamas su Juo.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Allahas pasakė: „Kas rodo priešiškumą pamaldžiam mano garbintojui, skelbiu prieš jį karą. O pats mylimiausias Man iš visko, ką mano tarnas daro, siekdamas priartėti prie Manęs, yra tai, ką aš jam pavedžiau kaip pareigą. Ir Mano tarnas sieks priartėti prie Manęs per papildomą garbinimą (navafil), kol aš jį pamilsiu. Kai Aš jį mylėsiu, tapsiu jo klausa, kuria jis klauso, ir jo regėjimu, kuriuo jis regi, ir ranka, kuria jis ima, ir koja, kuria jis vaikščioja. Ir jei jis Manęs ko nors prašo, Aš tikrai jam tai duosiu, o jei jis ieško Mano apsaugos, Aš jį tikrai apsaugosiu. Ir Aš niekada nedvejoju taip, kaip dvejoju ištraukdamas sielą iš Savo tikinčio tarno kūno. Jis nenori mirti, o Aš nenoriu sukelti jam kančių.“
Perdavė Al-Bukhari
Kudsi hadise Pranašas praneša, kad Visagalis pasakė: „Kas įskaudina vieną iš mano artimųjų tarnų, supykdo jį ir puoselėja jam neapykantą, Aš pareiškiu jam atvirą priešiškumą.“ Dievobaimingas tikintysis yra artimas Allahui, o jo artumo Allahui laipsnis matuojamas jo tikėjimu ir dievobaimingumu. Labiausiai Allaho mylimas būdas, kuriuo musulmonas siekia priartėti prie Jo, yra vykdyti tai, ką Jis liepė ir padarė privalomu ir vengti uždraustų dalykų. Musulmonas nenustos siekęs priartėti prie savo Viešpaties per papildomus garbinimo veiksmus, šalia privalomų, kol jis gaus Allaho meilę. Jei Allahas Jį myli, Jis padės jam dėl keturių jo organų. Jis padės jam išgirsti ir jis girdės tik tai, kas patinka Allahui. Ir padės jam dėl jo regėjimo, ir jis žiūrės tik į tai, kas patinka Allahui. Ir Jis nukreips jo rankas, o rankomis jis darys tik tai, kas patinka Allahui. Ir Jis nukreips jo kojas, ir jis eis tik ten, kur patinka Allahui, ir sieks tik to, kas gera. Kartu prie viso to, jei jis ko nors prašo Allaho, Jis patenkina jo prašymą ir jo maldavimas bus išklausytas; ir jei jis ieško prieglobsčio pas Allahą ir kreipiasi į Jį, ieškodamas apsaugos, Visagalis suteiks jam prieglobstį ir apsaugą nuo to, ko jis bijo. Tada Visagalis pasakė: „Ir niekuo, ką darau, Aš nedvejoju labiau, nei ištraukdamas sielą iš Savo tikinčio tarno kūno iš gailestingumo jam“, nes jis bjaurisi mirtimi dėl to, kad ji yra susijusi su kančia ir Allahas nekenčia visko, kas tikinčiajam sukelia kančias.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Du žmonių veiksmai laikomi mažojo kufro (netikėjimo) pasireiškimais: šmeižtas dėl kilmės ir garsus gedėjimas dėl mirusiojo.“
Perdavė Muslim
Pasiuntinys praneša apie dvi žmonių savybes, kurios yra iš netikinčiųjų elgesio bruožų ir džahilijos (prieš islamiškojo nežinojimo laikotarpio) moralės, o tai yra: Pirma: žmonių kilmės pažeminimas, menkinimas ir išdidus elgesys su jais. Antra: garsus gedėjimas nelaimės metu, kaip nepasitenkinimo likimu išreiškimas arba drabužių plėšymas.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Ar žinote, kas yra bankrutavęs žmogus?“ Jie atsakė: „Tarp mūsų bankrutavęs yra tas, kuris neturi nei pinigų, nei turto.“ Jis pasakė: „Iš tiesų, tikrasis mano bendruomenės bankrutavęs yra tas, kuris Teismo dieną ateina su maldomis, pasninkavimu ir zakiatu, tačiau taip pat ateina, būdamas įžeidęs vieną, apšmeižęs kitą, neteisėtai pasisavinęs kito turtą, praliejęs kito kraują ir sumušęs dar vieną. Tuomet nuskriaustam bus atiduota iš skriaudėjo gerų darbų. Jei jo geri darbai pasibaigs, bet teisingumas dar neįvykdytas, tuomet skriaudėjui bus atiduota iš nuskriausto blogų darbų, ir tada jis bus įmestas į pragarą.“
Perdavė Muslim
Pranašas paklausė savo kompanjonų: „Ar žinote, kas yra bankrutavęs?“ Jie atsakė: „Mūsų tarpe bankrutavęs yra tas, kuris neturi nei turto, nei nuosavybės.“ Jis pasakė: „Mano bendruomenėje bankrutavęs žmogus Prisikėlimo dieną yra tas, kuris ateina su teisiais darbais, tokiais kaip malda, pasninkas ir zakiatas, bet taip pat ateina įžeidęs ir prakeikęs vieną, apšmeižęs kitą, pasisavinęs kito turtą ir tai neigęs, praliejęs kito kraują, jį skriaudęs bei sumušęs ir pažeminęs dar vieną. Todėl nuskriaustiesiems bus atlyginta iš jo gerų darbų. Jei jo geri darbai pasibaigs, kol visi jo įsipareigojimai ir nusikaltimai bus išspręsti, dalis nuskriaustųjų nuodėmių bus perkelta į jo įrašus. Tuomet jis bus įmestas į pragarą, nes jam nebeliks jokių gerų darbų.“
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kiekvienam, kuris turi aukso ar sidabro, bet neatiduoda to, kas pridera, Teismo dieną iš jų bus padarytos ugninės plokštės, kurios bus įkaitintos pragaro liepsnoje ir jomis bus deginami jo šonai, kakta ir nugara. Kai jos atvės, tai bus kartojama jam dieną, trunkančią penkiasdešimt tūkstančių metų, kol nebus baigtas teismas tarp tarnų ir nebus jam parodytas kelias – į rojų arba į pragarą.“ Kažkas paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, o kaip dėl kupranugarių?“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Kiekvienas kupranugarių savininkas, kuris nedaro to, kas pridera, ypač jei jis jų nemelžia tą dieną, kai jos ateina prie girdyklos, Prisikėlimo dieną bus parblokštas veidu žemyn priešais šiuos kupranugarius plačioje lygumoje. Kupranugarių bus dar daugiau, nei buvo žemiškajame gyvenime. Visi jie, net ir tas, kuris buvo atjunkytas nuo motinos, mindys jį kojomis ir krims dantimis. Kai paskutiniai jį permins, jam vėl bus sugrąžinti pirmieji. Tai truks dieną, kurios trukmė – penkiasdešimt tūkstančių metų, kol bus baigtas teismas tarp žmonių. Po to jam bus parodytas kelias – į rojų arba į pragarą.“ Kažkas paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, o kaip dėl karvių ir avių?“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Kiekvienas karvių ir avių savininkas, kuris neduoda to, kas pridera, Prisikėlimo dieną bus parblokštas veidu žemyn priešais šias karves ir avis plačioje lygumoje. Tarp jų nebus nei sulaužytų, nei susuktaragių, nei beragių gyvulių. Jos pradės jį badyti ragais ir mindyti kanopomis. Kai paskutinės per jį pereis, jam vėl bus sugrąžintos pirmosios. Tai truks dieną, kurios trukmė – penkiasdešimt tūkstančių metų, kol bus baigtas teismas tarp žmonių. Po to jam bus parodytas kelias – į rojų arba į pragarą.“ Kažkas paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, o kaip dėl arklių?“ Pranašas (raymbė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Arkliai yra trijų rūšių: kai kurie žmogui tampa nuodėme, kiti – apsauga, o dar kiti – atlygiu. Tie, kurie tampa nuodėme, yra laikomi dėl pasigyrimo, puikybės ar kovai su musulmonais. Tie, kurie yra apsauga, yra laikomi dėl Allaho, o žmogus nepamiršta Allaho teisių į juos. Tie, kurie atneša atlygį, yra laikomi dėl naudos musulmonams Allaho kelyje – žmogus išleidžia juos į ganyklas ir pievas, visa, ką jie ten suėda, jam bus įskaityta kaip geras darbas. Taip pat jam bus įrašyti geri darbai už jų mėšlą ir šlapimą. Jei jie nutrauks virvę ir pabėgs vieną ar du kartus, jam bus įrašyta tiek gerų darbų, kiek jų pėdsakų ir mėšlo. Ir kaskart, kai žmogus ves juos prie upės, ir jie gers iš jos, jam bus įrašyta tiek gerų darbų, kiek jų gurkšnių, net jei jis neturėjo ketinimo juos girdyti.“
Bendru sutarimu
Pranašas paaiškino kai kurias turto rūšis ir bausmę Teismo dieną tiems, kurie nemoka zakato (privalomojo labdaros mokesčio). Tarp šių turto rūšių yra: Pirma: auksas, sidabras ir jų ekvivalentai, tokie kaip pinigai ir prekybinės prekės, nuo kurių būtina mokėti zakatą. Jei zakatas nebuvo sumokėtas, Teismo dieną šie turtai bus ištirpdyti ir paversti į plokštes, įkaitintas pragaro ugnyje. Šių turtų savininkas bus baudžiamas: jo šonai, kakta ir nugara bus deginami šiomis plokštėmis. Kai jos atvės, jas vėl įkaitins, ir taip bus visą Teismo dieną, kurios trukmė – penkiasdešimt tūkstančių metų, kol Allahas nenuspręs jo likimo: ar jis pateks į rojų, ar į pragarą. Antra: kupranugarių savininkai, kurie nemoka privalomo zakato ir nevykdo savo pareigų jų atžvilgiu, įskaitant melžimą vargstantiems, kurie yra šalia. Teismo dieną šie kupranugariai bus atvesti geriausios būklės ir didžiausiu skaičiumi, o jų savininkas bus parblokštas ant plačios lygumos. Kupranugariai mindžios jį kojomis ir kandžios savo dantimis. Kai paskutinis kupranugaris pereis per jį, pirmasis vėl sugrįš, ir taip tęsis visą Teismo dieną, kurios trukmė – penkiasdešimt tūkstančių metų, kol Allahas nenuspręs jo likimo: ar jis pateks į rojų, ar į pragarą. Trečia: karvių ir avių — ar ožkų — savininkas, kuris nemoka privalomo zakato mokesčio. Teismo dieną šie gyvuliai bus atvesti visiškai pilnu skaičiumi, nepritrūkus nė vieno. Šių gyvulių savininkas bus parblokštas ant lygios žemės, ir pas jį bus atvesti gyvuliai, be jokių trūkumų: nei su sulaužytais ragais, nei beragiai, nei su pažeistais ragais — visi jie bus tobulos būklės. Šie gyvuliai badys jį ragais ir mindžios kanopomis, ir kai paskutinis iš jų pereis per jį, pirmasis vėl sugrįš, tęsdamas šį bausmės ciklą. Ši bausmė tęsis visą Teismo dieną, kurios trukmė prilygsta penkiasdešimčiai tūkstančių metų, kol Allahas neišspręs reikalų tarp žmonių. Tik tuomet bus nuspręsta, ar šis žmogus pateks į rojų, ar į pragarą. Ketvirta: arklių savininkai, kurie skirstomi į tris kategorijas: Pirma – tie, kuriems arkliai taps nuodėmės šaltiniu. Tai tie, kurie laiko juos dėl pasipuikavimo, išdidumo ar tam, kad kovotų prieš musulmonus. Antra – tie, kuriems arkliai taps apsauga. Tai tie, kurie laiko juos dalyvavimui džihade vardan Allaho, rūpinasi jais, aprūpina pašaru ir viskuo, ko reikia, įskaitant patinų suteikimą veisimui. Trečia – tie, kuriems arkliai taps atlygio šaltiniu. Tai tie, kurie laiko juos džihadui vardan Allaho musulmonų gynybos labui. Jei arkliai ganosi pievose ir ėda žolę, už kiekvieną žolės stiebelį, kurį jie suėda, jų savininkui bus įrašytas atlygis. Už kiekvieną jų kanopų paliktą pėdsaką ir išmatas taip pat bus įrašytas atlygis. Net jei jų savininkas netyčia praeis pro upę, ir jie atsigers vandens be jo ketinimo juos pagirdyti, už kiekvieną gurkšnį jam bus įrašytas atlygis. Tada Pranašo paklausė apie asilus: ar taip kaip su asilais? Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė, kad dėl asilų nebuvo nurodyta specialių taisyklių, išskyrus šį visapusišką įsakymą, kuris taikomas visų rūšių darbams – tiek geriems, tiek nuodėmingiems. Tai yra Visagalio Allaho žodžiai: {Tad, kas darė mažos skruzdės svorio gėrį, pamatys tai, ir kas darė mažos skruzdės svorio blogį – pamatys tai.} [Koranas, sūra „Žemės drebėjimas“ 99:7,8]. Tas, kas naudoja asilus geriems darbams ir paklusnumui Allahui, gaus atlygį už tai. O kas per juos padarys nuodėmę, sulauks bausmės. Ši taisyklė galioja visiems darbams.
Adij Ibn Hatim (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Allahas kalbės su kiekvienu iš jūsų, be jokio tarpininko. Jis (žmogus) pažvelgs į dešinę ir nematys nieko, išskyrus tai, ką jis atliko, ir pažvelgs į kairę ir nematys nieko, išskyrus tai, ką atliko. Ir pažvelgs į priekį ir nematys nieko, išskyrus pragarą priešais jį. Taigi, apsaugokite save nuo pragaro, net jei tik su puse datulės.“
Bendru sutarimu
Pranašas praneša, kad kiekvienas tikintysis stovės vienas prieš Allahą Prisikėlimo dieną, ir Allahas Visagalis kalbės su juo be jokio tarpininko ar vertėjo. Jis žvelgs į dešinę ir kairę, nusikankinęs nuo didžiulės baimės, tikėdamasis rasti kelią, kuris nuvestų į išgelbėjimą nuo pragaro, esančio priešais jį. Jei pažvelgs į dešinę, jis matys tik savo atliktus gerus darbus. Jei jis pažvelgs į kairę, jis matys tik savo atliktus blogus darbus. Ir jei pažvelgs į priekį, jis matys tik pragarą ir negalės nuo jo nusukti, nes jis turės pereiti per sirat (tiltą virš pragaro ugnies). Tada Pranašas pasakė: „Užsidėkite skydą tarp savęs ir pragaro ugnies duodami labdarą ir atlikdami gerus darbus, net jei tai būtų kažkas menko, pavyzdžiui, pusė datulės.“
