Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Palikite mane ramybėje, kaip aš palieku jus. Iš tiesų, buvusius prieš jus sunaikino tai, kad jie uždavinėjo klausimus ir nesutiko su savo pranašais. Taigi, jei aš jums ką nors uždraudžiu, venkite to, o jei jums ką nors įsakau, darykite tai, kiek galite.“
Bendru sutarimu
Pranašas minėjo, kad šariato nuostatai skirstomi į tris kategorijas: tai, kas neaptarta, draudimai ir įsakymai. Dėl pirmojo: šariatas jo nenagrinėja, nes nėra jokio sprendimo, o taisyklė yra tokia: jei nėra sprendimo, nėra įsipareigojimo. Pranašo gyvenimo metu buvo negalima klausti apie tai, kas dar neįvyko, baiminantis, kad tai gali tapti privaloma arba uždrausta per apreiškimą (vahi), nes Allahas iš gailestingumo Savo vergams paliko tai neaptarta. Kita vertus, po Pranašo mirties, jei klausimas užduodamas siekiant gauti informaciją arba sužinoti, ką reikia iš religijos, tai ne tik leistina, bet ir privaloma. Tačiau jei klausimas užduodamas dėl užsispyrimo, tokio klausimo reikėtų vengti. Būtent apie tai kalbama hadise, nes tai gali privesti prie to, kas nutiko Izraelio vaikams, kai jiems buvo įsakyta paskersti karvę. Jiems būtų pakakę paklusti įsakymui paskerdžiant bet kokią karvę, bet kanadgi jie užsispyrė, jiems buvo apsunkinta. Antra: draudimai - tai viskas, už ką žmogus apdovanojamas, jei to atsisako ir baudžiamas už tai, jei daro. Taigi visų draudimų reikia vengti. Trečia: įsakymai - tai viskas, už ką žmogus apdovanojamas, jei tai daro, ir baudžiamas, jei to atsisako. Įsakymai turi būti atliekami kuo geriausiai.
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė nuo Visagalio Allaho: „Allahas užrašė gerus ir blogus darbus. Tada paaiškino, kad: Tas, kuris nori gero poelgio atlygio, bet jo nedarė, Allahas užrašo jam pilną atlygį. O jei jis ketina daryti gerą poelgį ir tai daro, Allahas užrašo jam dešimt ar septynių šimtų (ar daugiau) kartų didesnį atlygį. Tačiau jei jis ketina daryti blogą poelgį ir to nepadaro, Allahas tai užrašo jam kaip pilną gerą poelgį. O jei jis ketina daryti blogą poelgį ir tai daro, Allahas tai užrašo kaip vieną blogą poelgį.“
Bendru sutarimu
Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodo, kad Allahas iš anksto numatė gerus ir blogus darbus, o tada paaiškino dviem angelams (kurie už tai atsakingi), kaip juos užrašyti: Jei žmogus nori, ketina ir ryžtasi padaryti gerą darbą, tai jam bus užrašyta kaip vienas geras darbas, net jei jis to nepadarė. O jei jis tai padaro, jo atlygis bus padaugintas nuo dešimties iki septynių šimtų kartų ar dar daugiau. Padidėjimas priklauso nuo žmogaus nuoširdumo ir nuo to, kiek naudos jo geras poelgis atneša kitiems ir panašiai. Kita vertus, jei žmogus nori, ketina ir ryžtasi padaryti blogą poelgį, o paskui jį apleidžia vardan Allaho, jam bus parašyta kaip geras poelgis. Tačiau jei jis to blogo poelgio atsisako ir nedaro dėl to, kad rūpinasi kažkuo kitu, tai nieko jam nebus parašyta. Bet jei jis atsisako to dėl negalėjimo, už jo ketinamą padaryti blogą darbą bus parašyta prieš jį. Ir jei jis tai padaro, bus parašyta kaip vienas blogas poelgis.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Iš tiesų, Allahas nežiūri į jūsų išvaizdą ir turtus, o į širdis ir poelgius.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodo, kad Visagalis Allahas nežiūri į Savo tarnų išvaizdą ir kūnus, ar jie gražūs, ar bjaurūs, dideli ar maži, sveiki ar sergantys. Allahas taip pat nežiūri į Savo tarnų turtus, ar jie turi daug, ar mažai. Iš tiesų, Jis nebaudžia žmonių ir nelaiko juos atsakingais už šiuos dalykus ir skirtingus jų lygius. Tačiau Jis žiūri į jų širdis ir jose esantį pamaldumą, tikrumą, tiesumą ir nuoširdumą arba jų ketinimą pasipuikuoti ir įgyti gerą reputaciją tarp žmonių. Allahas žiūri į jų darbus ir mato, ar jie geri, ar blogi, ir už juos atitinkamai atlygina.
Umar Ibn Al-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė: „Kai vieną dieną sėdėjome su Pasiuntiniu (ramybė ir Allaho palaima jam), prieš mus pasirodė vyras, apsirengęs baltais drabužiais ir labai juodais plaukais. Jokių kelionės pėdsakų ant jo nesimatė ir niekas iš mūsų jo nepažinojo. Jis atsisėdo šalia Pranašo, atsirėmęs į Pranašo kelius ir uždėjęs delnus ant šlaunų, pasakė: „O Muchammedai, papasakok man apie islamą“. Pasiuntinys atsakė: „Islamas yra paliudyti, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo Pasiuntinys, melstis, duoti zakatą, pasninkauti Ramadano mėnesį ir atlikti hadžą, jei įmanoma. Vyras pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Buvome nustebinti, kad jis jį apklausinėjo, o paskui pareiškė, kad kalbėjo tiesą. Po to pasakė: „Papasakok man apie imaną (tikėjimą).“ Pranašas atsakė: „Tai tikėjimas Allahu, angelais, Raštais, pasiuntiniais, Paskutiniaja diena ir likimo gėriu ir blogu.“ Jis pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Tada vyras pasakė: „Papasakok man apie ichsan (tobulumą religijoje). Pranašas atsakė: „Tai yra garbinti Allahą taip, lyg Jį matytume, o jei nematai Jo, Jis tikrai tave mato.“ Jis pasakė: „Papasakok man apie Valandą (Paskutiniąją dieną).“ Pranašas pasakė: „Klausiamasis (Pranašas) nežino daugiau nei klausinėjantis (vyras).“ Taigi jis pasakė: „Tada papasakok man apie jos ženklus.“ Jis pasakė: „Kai vergė pagimdo savo šeimininkę ir kai pamatai basus, nuogus ir skurdžius piemenis (arabus) (konkuruojančius tarpusavyje), statančius aukštus pastatus.“ Po to vyras išėjo. Pranašas šiek tiek palaukė ir tada pasakė: „O Umar, ar žinai, kas buvo tas klausinėtojas?“ Aš atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai“. Jis pasakė: „Tai buvo Džibrilis (Gabrielius), atėjęs išmokyti jūsų religijos.““
Perdavė Muslim
Umar Ibn Al-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Džibrilis (ramybė jam) pasirodė prieš kompanjonus (tebūnie Allahas jais patenkintas) kaip nežinomas vyras labai baltais drabužiais ir labai tamsiais plaukais, o kelionės žymių - tokių kaip nuovargis, dulkės, išsipešę plaukai ir nešvarūs drabužiai - ant jo nesimatė. Nė vienas iš susirinkusiųjų jo nepažinojo. Tai atsitiko jiems sėdint su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam). Jis atsisėdo prieš Pranašą tarsi besimokantis ir paklausė jo apie islamą. Jis atsakė jam nurodydamas islamo ramsčius: dviejų tikėjimo liudijimų pripažinimą, penkių kasdienių maldų atlikimą, zakato mokėjimą, Ramadano mėnesio pasninkavimą bei Hadž prievolės atlikimą tiems, kurie gali tai padaryti. Klausėjas pasakė: tu kalbėjai tiesą. Kompanjonai stebėjosi, kad jis uždavė klausimą, o tai rodo, kad jis, matyt, nežinojo atsakymo, bet tada jis patvirtino, kad atsakymas buvo teisingas. Tada jis paklausė Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) apie tikėjimą, ir jis atsakė išvardydamas šešis ramsčius, kurie apima tikėjimą Visagalio Allaho egzistavimu ir Jo savybėmis, tokiomis kaip gebėjimas kurti, vienumas ir teisė būti garbinamu; ir tikėjimą, kad angelai, kuriuos Allahas sukūrė iš šviesos, yra garbingi tarnai, kurie paklūsta Visagaliui Allahui ir vykdo Jo įsakymus; tikėjimą Raštais, kuriuos Visagalis apreiškė pasiuntiniams, kaip Koranas, Tora ir Evangelija bei tikėjimą pasiuntiniais, kurie perdavė Allaho religiją, tokiais kaip Nojus, Abraomas, Mozė, Jėzus ir paskutinis iš jų Muchammedas (ramybė jiems); tikėjimą Pakutiniąja diena, kuri apima barzakh gyvenimą (gyvenimas kape po mirties) ir kad kiekvienas žmogus po mirties prisikels, turės atsiskaityti ir galiausiai atsidurti rojuje arba pragare bei galiausiai tikėjimą, kad Allahas viską iš anksto paskyrė pagal Savo žinias, išmintį ir valią, ir kad viskas vyksta pagal Jo numatymą ir kūrybą. Tada vyras paklausė jo apie ichsan, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė, kad ichsan yra tai, kad turime garbinti Allahą taip, lyg jį matytume, ir jei negalime pasiekti tokio lygio, turėtume garbinti Visagalį tarsi Jis mus stebi. Pirmasis yra žiūrėjimo (mušahada) lygis, kuris yra aukštesnis, o antrasis - budrumo (murakaba) lygis. Tada jis paklausė Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) apie Teismo dieną ir jis paaiškino, kad jos žinojimas yra vienas iš dalykų, kuriuos Allahas pasiliko tik Sau, taigi, niekas iš kūrinių apie tai nežino, nei tas, kuris apie tai teiravosi, nei klausėjas. Tada vyras paklausė apie Teismo dienos ženklus ir Pranašas atsakė, kad jos ženklai apima didėjantį vergių mergaičių ir jų vaikų skaičių, vaikų nedėkingumą savo motinoms, elgiantis su jomis kaip su vergėmis ir kad piemenys bei neturtingi žmonės laiko pabaigoje gyvens turtingą gyvenimą, didžiuodamiesi didelių namų statyba ir puošyba. Tada Pranašas pranešė, kad klausėjas buvo Džibrilis, kuris atėjo mokyti kompanjonų šios teisingos religijos.
Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas įveda į šią mūsų religiją ką nors, kas jai nepriklauso, tai bus atmesta.“ [Bendru sutarimu] Muslim formuluotė: „Kas daro tai, kas neatitinka mūsų religijos, bus atmesta.“
Bendru sutarimu
Pranašas paaiškina, kad jei kas nors diegia kažką religijoje arba daro tai, ko nepatvirtina Korano ir sunnos įrodymai, tai bus atmesta, o Allahas to iš jo nepriims.
Abu Zar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atpasakojo nuo savo Viešpaties, kad Jis tarė: „O Mano vergai, Aš uždraudžiau priespaudą Sau ir jums, todėl neenkite vieni kitų. Mano vergai, visi esate klaidinami, išskyrus tuos, kuriems Aš vadovauju, todėl ieškokite Mano vadovavimo ir Aš jums vadovausiu. Mano vergai, jūs visi esate alkani, išskyrus tuos, kuriuos Aš maitinu, todėl prašykite Manęs maisto ir Aš jus pamaitinsiu. Mano vergai, jūs visi esate nuogi, išskyrus tuos, kuriuos Aš aprengiu, todėl prašykite Manęs drabužių ir Aš jus aprengsiu. Mano vergai, jūs darote nuodėmes dieną ir naktį ir Aš atleidžiu visas nuodėmes, todėl prašykite Manęs atleidimo, ir Aš jums atleisiu. Mano vergai, jūs negalite Man padaryti nei blogo, nei gero. Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pamaldūs kaip pamaldžiausia bet kurio žmogaus širdis tarp jūsų, tai nieko nepridėtų prie Mano viešpatavimo. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pat nedori kaip bet kurio iš jūsų pikčiausia širdis, tai nepakenktų Mano valdžiai. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai stovėtų vienoje vietoje ir prašytų Manęs, o Aš kiekvienam duočiau tai, ko jis prašė, tai nesumažintų to, ką Aš turiu, tai taip kiek sumažėja jūra, kai į ją įmerkiama adata. O Mano vergai, tai yra tiesiog jūsų darbai, juos užrašau ir už tai jums atlyginsiu. Taigi, kas randa gera, turi šlovinti Allahą, o kas randa kitaip, turėtų kaltinti tik save patį.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Visagalis pasakė, jog Jis uždraudė priespaudą Sau ir Savo tarnams, todėl žmonės neturėtų engti vieni kitų. Taip pat pranešė, kad visi tarnai yra nuklydę nuo tikrojo kelio, išskyrus tuos, kuriems vadovauja Allahas. Ir kas prašo Allaho vadovavimo, Jis jį ves ir vadovaus. Ir kad visiems žmonėms visuose reikaluose reikia Allaho. Taigi, kas prašo Allaho, Jis patenkins jo poreikį ir suteiks jam pakankamai. Ir kad žmonės daro nuodėmes dieną ir naktį, bet Visagalis Allahas jas slepia ir atleidžia jiems, kai jie to prašo. Jie negali padaryti jokios žalos ar atnešti jokios naudos Allahui. Jei jie būtų tokie pamaldūs kaip pamaldžiausia pasaulyje žmogaus širdis, jų pamaldumas nieko nepridėtų prie Allaho viešpatavimo. Jei jie būtų tokie nedori kaip nedoriausia žmogaus širdis, jų nedorumas nesumažintų Allaho viešpatavimo. Taip yra todėl, kad jie yra bejėgiai ir jiems visada reikia Allaho. Jiems Jo reikia visomis sąlygomis ir visais laikais bei vietose, o Jis yra Savarankiškas, virš visų poreikių. Jei visa žmonija bei visi džinai stovėtų vienoje vietoje ir prašytų Allaho, ir Jis duotų kiekvienam tai, ko jis prašė, tai nesumažintų to, ką Allahas turi kaip kad adata, kai įmerkiama į jūrą, o jūra dėl to nė kiek nesumažėja. Taip yra dėl tobulo Visagalio Savarankiškumo. Visagalis Allahas užrašo ir skaičiuoja Savo tarnų darbus ir suteikia jiems pilną atlygį Teismo dieną. Kas randa gerą atlygį už savo poelgius, turi šlovinti Allahą už tai, kad Jis nukreipė jį į Savo garbinimą, o tas, kuris randa kitokį atlygį už savo poelgius, turėtų kaltinti tik savo piktadarystę, kuri privedė jį prie netekties.
Pranešta nuo Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis pasakė: Vieną dieną aš keliavau už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam), kai jis man tarė: „O berniuk! Iš tiesų, aš išmokysiu tave kelis žodžius. Prisimink Allahą ir Jis tave saugos. Prisimink Allahą ir surasi Jį prieš save. Kai prašai, prašyk Allaho, o kai prašai pagalbos, kreipkis į Jį. Ir žinok, kad jei visi žmonės susirinktų, kad tau būtų naudos, jie nesuteiks tau naudos, išskyrus tai, ką tau paskyrė Allahas, o jei rinksis, kad tau pakenktų, jie tau nepakenks, išskyrus tai, ką Allahas įsakė. Plunksnos pakeltos ir lapai išdžiūvę.“
Perdavė At-Tirmidhi
Ibn Abbas pranešė, kad vieną dieną, būdamas mažu berniuku, keliavo už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam), kai jis pasakė: Aš išmokysiu tave dalykų, kuriais Allahas atneš tau naudos: Būk dėmesingas Allahui, laikydamasis Jo įsakymų ir draudimų, kad Jis matytų tave užsiimantį garbinimu ir pamaldumu, o ne darant nuodėmes ir nusižengimus. Jei tai padarysi, tau bus už tai atlyginta - Allahas apsaugos tave nuo nemalonių dalykų šiame ir pomirtiniame pasaulyje ir palaikys tavo pastangas, kad ir kur eitum. Jei nori ko nors paprašyti, neprašyk niekieno kito, tik Allaho, nes Jis vienintelis atsako tiems, kurie prašo. Ir jei tau reikia pagalbos, ieškok pagalbos tik pas Allahą. Ir turi būti tikras, kad tau nebus jokios naudos, net jei visi žemės gyventojai susirinktų tau tai atnešti, nebent Allahas būtų tau tai numatęs iš anksto ir tau nenutiks jokios žalos, net jei visi žemės gyventojai susirinktų tau tai padaryti, nebent Allahas būtų tau tai numatęs iš anksto. Visagalis Allahas parašė ir iš anksto numatė šį reikalą pagal Savo išmintį ir žinias, ir viskas, ką Allahas parašė, negali būti pakeista.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kiekvienas iš mano žmonių pateks į rojų, išskyrus tuos, kurie atsisako.“ Kompanjonai paklausė: „O kas to atsisakytų, o Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Kas man paklūsta, pateks į rojų, o kas man nepaklūsta, tai atsisakė.“
Perdavė Al-Bukhari
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad visi jo žmonės pateks į rojų, išskyrus tuos, kurie atsisako! Kompanjonai (tebūnie Allahas jais patenkintas) paklausė: „O kas to atsisakytų, o Allaho Pasiuntiny?“ Atsakydamas jis paaiškino, kad tas, kuris paklūsta ir seka Pasiuntiniu, pateks į rojų, o tas, kuris nepaklūsta ir nesilaiko šariato, atsisako patekti į rojų dėl savo blogų poelgių.
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas mėgdžioja žmones, yra vienas iš jų.“
Perdavė Abu Daūd ir Achmed
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad tas, kuris mėgdžioja žmones - netikinčius, nusidėjėlius ar teisiuosius - užsiimdamas bet kuriuo iš jų ypatingų bruožų, tokių kaip jų tikėjimas, garbinimo veiksmai ar įpročiai, tampa vienu iš jų. Taip yra todėl, kad jų išorinis mėgdžiojimas veda į vidinį mėgdžiojimą. Išties, bet kokių žmonių mėgdžiojimas rodo žavėjimąsi jais, o tai gali sukelti meilę, pagarbą ir polinkį į juos, o tai taip pat gali paskatinti žmogų mėgdžioti juos net viduje ir tikėjime, neduok Dieve.
