Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Aš paklausiau Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam): „Kokia nuodėmė yra sunkiausia Allaho akyse?" Jis atsakė: „Priskirti Allahui partnerių garbinime, juk Jis tave sukūrė.“ Aš pasakiau: „Tai tikrai pavojinga.“ Tada paklausiau: „O kas toliau?“ Pranašas atsakė: „Nužudyti savo vaiką, nenorint dalintis savo maistu su juo.“ Aš pasakiau: „O kas toliau?“ Jis pasakė: „Svetimauti su savo kaimyno žmona.“
Bendru sutarimu
Pranašas buvo paklaustas apie didžiausias nuodėmes ir jis atsakė: Didžiausia nuodėmė yra didysis širk (politeizmas), o tai reiškia, priskirti Allahui lygiavertį garbinime ir viešpatavime, savybėmis ir vardais. Visagalis Allahas atleidžia šią nuodėmę tik per atgailą. Jei žmogus miršta šioje didžiojo širk būsenoje, jis liks pragare amžinai. Antra sunkiausia nuodėmė yra nužudyti savo vaiką, kad nereiktų dalintis savo maistu su juo. Taigi, nekaltos sielos nužudymas yra neteisėtas, tačiau nuodėmė tampa sunkesne, kai nužudytasis yra žudiko giminaitis, o nuodėmės sunkumas dar labiau padidėja, jei žudiko motyvas yra baimė, kad nužudytasis valgys kartu su juo Allaho parūpintą maistą. Trečioji sunkiausia nuodėmė yra svetimavimas su kaimyno žmona, bandant ją apgauti, kad galėtų su ja lytiškai santykiauti ir priversti ją paklusti jam. Svetimavimas yra neteisėtas, tačiau ši nuodėmė tampa sunkesnė, kai padaroma su artimo žmogaus žmona, su kuriuo pagal šariatą įsakyta elgtis maloniai, geranoriškai ir draugiškai.
Abu Ajub Al-Ansari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Musulmonui yra neteisėta susipykti su savo bičiuliu musulmonu ir jį palikti ilgiau nei tris naktis, o susitikę jie abu atsuka vienas kitam nugarą. Ir geriausias iš jų yra tas, kuris pradeda sveikindamas kitą.“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) uždraudė musulmonui po ginčo palikti savo bičiulį musulmoną ilgiau nei trims naktims. Susitikę nė vienas nesisveikina su kitu ir nesikalba. Geriausias iš tokių dviejų susipykusių yra tas, kuris bando nutraukti jų susvetimėjimą, todėl pirmas pasisveikina su kitu. Pasitraukimas šiame hadise yra tai, kuo žmogus užsiima dėl savęs. Tačiau žmogus gali palikti kitus dėl Visagalio Allaho, pavyzdžiui, pasitraukiančius nusidėjėlius, eretikus novatorius ir blogus kompanjonus. Tai neturi laiko apribojimo. Greičiau tai priklauso nuo priežasties ir turėtų baigtis, kai priežasties nebėra.
Abu Sirma (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas daro žalą, tam pakenks Allahas, o kas sukels sunkumų, tą vargins Allahas.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) perspėjo nedaryti žalos ar sunkumų musulmonui bet kokiu klausimu, jo turtui ar šeimai, ir kad kas tai padarys, Allahas jį nubaus, panašia bausme į jo veiksmus.
Džarir Ibn Abdilliah (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Mes buvome šalia Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam), kai jis pažvelgė į mėnulį, kai buvo pilnatis, ir pasakė: „Jūs pamatysite savo Viešpatį, kaip matote šį mėnulį, jūs neturėsite jokių sunkumų į Jį žiūrėti. Taigi, jei galite būti neįveikiami laikantis maldos prieš saulėtekį (fadžr) ir maldos prieš saulėlydį (asr), tai laikykitės to.“ Tada Pranašas recitavo: {ir šlovink savo Viešpaties garbę iki saulės pakilimo ir iki jos laidos.}“
Bendru sutarimu
Vieną naktį kompanjonai buvo su Pranašu, kai jis pažvelgė į pilnatį - 14-tą mėnulio mėnesio naktį - ir pasakė: Tikintieji išties pamatys savo Viešpatį savo akimis. Jie nesukels grūsties vienas kitam, nepavargs ir nepatirs sunkumų, matydami savo Visagalį Viešpatį. Tada Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: Jei sugebate įveikti viską, kas atitraukia jus nuo fadžr ir asr maldų atlikimo, laikykitės taip ir visapusiškai atlikite jas laiku kongregacijoje, nes tai yra viena iš priežasčių pažvelgti į Allaho veidą. Tada Panašas recitavo Korano eilutę: {ir šlovink savo Viešpaties garbę iki saulės pakilimo ir iki jos laidos.}
Abu Mūsa (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Iš tiesų, Allahas duoda atokvėpį engėjui, bet kai jį suima - nepaleidžia.“ Tada Pranašas recitavo: {Toks yra tavo Viešpaties Smūgis, kai Jis pričiumpa miestų (žmones), jiems darant blogą. Iš tiesų, Jo Smūgis yra skausmingas, (ir) žiaurus.} [Koranas, sūra „Hudas (Eberas)“ 11:102].“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įspėjo dėl nuolatinio nuodėmių, politeizmo ir neteisybės žmonėms darymo, nes iš tiesų Visagalis Allahas suteikia engėjui atokvėpį bei ilgą ir gausų gyvenimą bei turtus ir neskuba jo bausti. Bet jei jis neatgailauja, Jis suima jį ir nepaleidžia dėl nuolatinio nusižengimo. Tada Pranašas recitavo: {Toks yra tavo Viešpaties Smūgis, kai Jis pričiumpa miestų (žmones), jiems darant blogą. Iš tiesų, Jo Smūgis yra skausmingas, (ir) žiaurus.} [Koranas, sūra „Hudas (Eberas)“ 11:102].
Abu Al-Hajadž Al-Asadi pranešė: Ali Ibn Abi Talib (tebūnie Allahas juo patenkintas) man pasakė: „Ar man nesiųsti tavęs su tais pačiais nurodymais, su kuriais mane siuntė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam)? Panaikink visus stabus ir išlygink visus aukštus kapus.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) siųsdavo savo kompanjonus liepdamas jiems nepalikti jokių stabų - trimačio ar plokščio atvaizdo - jų nesudaužius ar nesunaikinus. Bei liepdavo nepalikti jokio pakelto kapo jo nesulyginus ir nesugriovus virš jo pastatyto statinio arba padaryti jį plokščią iki colio virš žemės.
Imran Ibn Husain (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tas nėra iš mūsų (musulmonų tarpo), kuris daro tatajar (ieško blogo ženklo) ar liepia tai daryti; žyniai ar kurie lankosi pas juos; burtininkai ar kurie pas juos eina. O kas eina pas būrėją ir tiki tuo, ką jis sako, nepatikėjo tuo, kas buvo apreikšta Muchammedui, ramybė ir Allaho palaima jam.“
Perdavė Al-Bazar
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) perspėjo tuos iš savo žmonių, kurie praktikuoja tam tikrus veiksmus, sakydamas: „Tas nėra iš mūsų“. Tie veiksmai apima: Pirma - „kuris daro tatajir ar liepia tai daryti“. Daryti tatajur kilo iš arabiško žodžio „tajr“ (paukštis). Prieš imdamiesi kokių nors veiksmų - darbo ar kelionės, žmonės paleisdavo paukščius. Jei paukštis skrisdavo į dešinę, jie tapdavo optimistiškais ir vykdydavo savo planą, bet jei nuskrisdavo į kairę, tapdavo pesimistiškais ir atsisakydavo savo plano. Žmogui neleidžiama to daryti pačiam arba paskirti ką nors tai padaryti jo vardu. Tai apima pesimizmą dėl bet ko, girdėto ar matyto, įskaitant paukščius, gyvūnus, deformacijų turinčius žmones, tam tikrus skaičius ar dienas ir panašiai. Antra - „žyniai ar kurie lankosi pas juos“. Kas teigia pažįstantis neregimą, per žvaigždes ar kitus dalykus, arba ateinantis pas tą, kuris teigia žinantis apie neregimą, kaip žynys ar būrėjas, ir tiki tuo, ką jis sako - nepatikėjo tuo, kas buvo atskleista Muchammedui (ramybė ir Allaho palaima jam). Trečia - „burtininkai ar kurie pas juos eina“. Tai yra asmuo, kuris atlieka magiją pats arba prašo kito atlikti jam magiją, siekdamas atnešti kam nors naudos ar pakenkti, surišdamas mazgą ir sujungdamas virvelę ar užsiimdamas magija, deklamuodamas draudžiamus užkeikimus ir pūsdamas ant jų (mazgų).
Kai kurios Pranašo žmonos perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas nueina pas būrėją ir jį ko nors klausia, jo maldos nebus priimtos keturiasdešimt naktų.“
Perdavė Muslim
Pranašas įspėjo nesikreipti į būrėjus (araf) - bendras terminas apimantis būrėjus, astrologus, chiromantus ir kitus, kurie tam tikrus dalykus naudoja kaip priemonę neregimui pažinti - ir kad jei žmogus paprasčiausiai klausia jų apie bet ką, kas nematoma, Allahas nesuteiks jam atlygio už jo maldas keturiasdešimt dienų, kaip bausmę už šią didelę nuodėmę ir nusižengimą.
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas įgyja kažkiek astrologijos žinių, įgyja magijos žinių. Kai astrologijos žinių daugėja, daugėja ir magijos žinių.
Perdavė Abu Daūd, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodė, kad jei žmogus įgyja žinių apie žvaigždes ir planetas ir naudoja jų judėjimą bei įėjimą ir išėjimą kaip gaires žemiškiems įvykiams, tokiems kaip kažkieno gimimas, mirtis ar liga, ar bet koks kitas įvykis ateityje, jis išmoko dalį magijos bei kuo daugiau jos įgyja, tuo daugiau magijos išmoksta.
