Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Asma Bint Abu Bakr (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Aš būsiu prie dubens ir matysiu, kas iš jūsų ateis pas mane. Tačiau kai kuriems žmonėms bus uždrausta prie manęs prieiti. Tada aš pasakysiu: „Viešpatie, jie yra iš mano bendruomenės.“ Tada bus pasakyta: „Ar žinai, ką jie padarė po tavo mirties?“ Prisiekiu Allahu, jie greitai apsisuka ant kulnų.“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodo, kad Teismo dieną jis bus prie savo dubens ir matys tuos, kurie prie jo ateis. Kai kurie žmonės bus sulaikomi nuo Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) ir jis pasakys: Viešpatie, jie priklauso mano bendruomenei. Bus pasakyta: Ar žinai, ką jie padarė po to, kai tu juos palikai? Prisiekiu Allahu, jie greitai apsisuka ant kulnų ir apleidžia savo religiją. Taigi, jie nepriklauso tau ar tavo bendruomenei.
Pranešta nuo Abu Zar (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, o kaip su dubens taurėmis?“ Jis pasakė: „Prisiekiu tuo, kurio rankoje yra Muchammedo siela, tos taurės viršys dangaus žvaigždžių ir planetų skaičių, spindinčių tamsią naktį, be debesų. Tai bus rojaus taurės. Kas iš jų gers, niekad nejaus troškulio. Į dubenį tekės vanduo iš dviejų latakų, iš rojaus, ir tas, kuris iš jo gers, nejaus troškulio. Jo plotis kaip jo ilgis, platus kaip atstumas tarp Amano ir Aila. Jo vanduo baltesnis už pieną ir saldesnis už medų.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) prisiekė, kad jo dubens taurės Teismo dieną viršys dangaus žvaigždžių ir planetų skaičių. Tai pasirodo tamsią naktį be mėnulio, nes žvaigždės nėra akivaizdžios mėnulio naktimis, nes jos nublanksta dėl mėnulio šviesos, bei be debesų naktimis, nes debesys trukdo matyti žvaigždes. Ir tas, kuris gers iš rojaus taurių, niekada nebebus ištroškęs, ir tai bus paskutinis kartas, kai jis bus patyręs troškulį. Ir du latakai iš rojaus tekės į dubenį, kurio plotis panašus į jo ilgį. Dubuo yra lygiakraštis. Jis yra toks pat platus kaip atstumas tarp Amano miestelio Balkoje, Levante, ir Aila, gerai žinomo miesto Levanto pakraštyje. Dubens vanduo yra baltesnis už pieną ir saldesnis už medų.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) sakė: „Jūsų ugnis yra viena dalis tarp septyniasdešimt pragaro dalių.“ Buvo pasakyta: „O Allaho Pasiuntiny, to (vienos ugnies) būtų užtekę.“ Pranašas tarė: „Pragaro ugnis yra šešiasdešimt devyniais kartais stipresnė nei šio pasaulio ugnis ir kiekviena iš jų yra lygi jos karščiui.“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad šio pasaulio ugnis yra viena dalis iš septyniasdešimt pragaro ugnies dalių. Anapusinio pasaulio ugnies karštis yra didesnis už šio pasaulio ugnies karštį 69 kartus, kurių kiekvienas prilygsta šiojo pasaulio ugnies karščiui. Buvo sakyta: o Allaho Pasiuntiny, šio pasaulio ugnies būtų užtekę nubausti tuos, kurie patenka į pragarą. Atsakydamas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė, ka pragaro ugnis yra 69 (šilumos) dalimis stipresnė už šio pasaulio ugnį.
Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) kalbėjo su mumis, o jis yra teisingas ir patikimas, ir tarė: „Kiekvieno iš jūsų kūrimo pradžia trunka keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų motinos įsčiose. Tada panašiam laikotarpiui jis tampa prilipusiu krešuliu, tada panašiam laikotarpiui - gumulu. Tada jam siunčiamas angelas, kuriam įsakyta užrašyti keturis dalykus: kūdikio išlaikymą (rizk), gyvenimo trukmę, darbus ir ar jis bus liūdnas ar laimingas. Tada angelas įkvepia kūdikiui jo sielą. Vienas iš jūsų atlieka rojaus žmonių (gerus) poelgius, kol yra vos ištiestos rankos atstumu iki rojaus, bet iš anksto jam buvo lemta atlikti pragaro žmonių (blogus) poelgius, ir jis įeina į pragarą. Ir vienas iš jūsų, kuris atlieka pragaro žmonių darbus, kol yra tik ištiestos rankos atstumu iki pragaro, bet iš anksto jam buvo lemta atlikti rojaus žmonių (gerus) poelgius, ir jis galiausiai įeina į rojų.“
Bendru sutarimu
Ibn Masud pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) - o jis yra teisingas savo kalboje ir patikimas, kaip kad Visagalis Allahas patvirtino jo nuoširdumą - kalbėjo su mumis, ir tarė: Kiekvieno iš jūsų kūryba susijungia ir prasideda kai vyras santykiauja su žmona, jo išlieta sperma keturiasdešimčiai dienų surenkama į moters įsčias kaip lašas. Tada ta sperma dar keturiasdešimčiai dienų tampa prilipusiu krešuliu. Tada tampa gumulu, kuris yra kaip kramtomos mėsos gabalėlis, trečią keturiasdešimties dienų laikotarpį. Tada Allahas siunčia jam angelą, kuris įkvepia jam gyvybę pasibaigus trečiajam laikotarpiui. Angelui įsakyta parašyti keturis dalykus: kūdikio išlaikymą - tai yra palaimos kiekis, kurį jis gaus per savo gyvenimą, jo gyvenimo trukmę, kuri yra jo buvimo šiame pasaulyje trukmė, ir jo darbus, kokie jie bus, bei ar jis bus laimingas ar nelaimingas. Tada Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) prisiekė, kad žmogus gali atlikti rojaus žmonių teisingus darbus (išoriškai), ir tęsia tokią būseną, kol lieka tik rankos ilgis (uolektis) tarp jo ir rojaus; tik uolekčio atstumas skiria jį nuo rojaus pasiekimo. Bet tada likimas jį pasiglemžia ir jis atlieka pragaro žmonių darbus ir tai tampa paskutiniais jo darbais, todėl jis patenka į pragarą. Taip yra todėl, kad norint, kad žmogaus geri darbai būtų priimti, jis ir toliau turi juos daryti. Yra ir kitokio tipo žmonės, kurie pragaro žmonių poelgius atlieka tol, kol priartėja prie jo įėjimo, tarsi juos skiria tik uolekčio ilgio atstumas, bet tada likimas jį pasigauna, ir jis pradeda daryti rojaus žmonių darbus ir ten patenka.
Tavus perdavė, kad rado kai kuriuos Pranašo kompanjonus sakant: „Viskas yra nutarta (išankstiniu nulėmimu).“ Ir girdėjo Abdullah Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) sakant: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Viskas yra nustatyta iš anksto, net negebėjimas ir gebėjimas, ar gebėjimas ir negebėjimas.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodė, kad viskas yra iš anksto nutarta, net negebėjimas, kuris yra nepadarymas to, ką reikėtų padaryti - šio pasaulio ir anapusinio pasaulio reikaluose - ir vilkinimas bei atidėliojimas viršijant nustatytą laiką. Ir net gebėjimas, kuris yra energingumas ir įgudimas šio ir anapusinio gyvenimo klausimais. Taip pat nurodė, kad Visagalis Allahas iš anksto nulėmė pajėgumą ir nepajėgumą, ir visa, kas vyksta visatoje, jau buvo Jo žinoma ir buvo Jo valia.
Matar Ibn Ukamis (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Jei Allahas įsakė, kad kažkas turi mirti tam tikroje vietoje, Jis suteikia jam priežastį ten vykti.“
Perdavė At-Tirmidhi
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad jei Allahas įsako ir iš anksto nusprendžia, kad kažkas turi mirti tam tikroje vietoje, kurioje jo nėra, Jis pateikia jam priežastį ten eiti, todėl jis ten nueina ir miršta.
Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė: Kol mes sėdėjome su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam) mečetėje, įėjo žmogus, atjojęs ant kupranugario. Jis privertė savo kupranugarį atsiklaupti mečetėje, surišo priekinę koją ir paklausė ten sėdinčių žmonių: „Kuris iš jūsų yra Muchammedas?“ Tuo metu Pranašas sėdėjo tarp mūsų, pasirėmęs ant rankos. Mes atsakėme: „Šis baltas atsigulęs žmogus.“ Tada vyras kreipėsi į jį: „O Abdul-Mutalib sūnau!“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Aš esu čia.“ Vyras pasakė: „Turiu tau nemažai klausimų. Taigi neužpyk.“ Pranašas pasakė: „Klausk, ko tik nori.“ Vyras paklausė: „Prisiekiu tavo ir tų (pranašų), kurie buvo prieš tave, Viešpačiu. Ar Allahas atsiuntė tave kaip pasiuntinį visai žmonijai?“ Pranašas atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras toliau paklausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums melstis penkias maldas per dieną ir naktį?“ Jis atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras toliau klausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums laikytis pasninko šį metų mėnesį?“ Jis atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras pasakė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums paimti labdarą iš mūsų turtingų žmonių ir išdalinti ją tarp mūsų vargšų?“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Po to tas vyras pasakė: „Aš tikiu viskuo, su kuo buvai (Pranaše) atsiųstas, ir mano tauta mane čia atsiuntė. Esu Dimam Ibn Salaba, iš Banu Sad Ibn Bakr brolių.“
Bendru sutarimu
Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakoja: Kai kompanjonai sėdėjo su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam) mečetėje, įėjo žmogus, atjojęs ant kupranugario, jis privertė kupranugarį atsiklaupti ir surišo jį. Tada jis paklausė jų: Kuris iš jūsų yra Muchammedas? Tuo tarpu Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) rymojo tarp žmonių. Taigi, mes atsakėme: šis baltas atsigulęs žmogus. Tada vyras kreipėsi į jį: „O Abdul-Mutalib sūnau!“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) jam atsakė: Aš tave išgirdau, taigi klausk, aš tau atsakysiu. Vyras tarė Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam): Aš turiu tau daug klausimų, taigi neužpyk ant manęs. Kitaip tariant: nepyk ant manęs ir nesusierzink. Jis atsakė: klausk, ko tik nori. Jis pasakė: „Prisiekiu tavo ir tų (pranašų), kurie buvo prieš tave, Viešpačiu. Ar Allahas atsiuntė tave kaip pasiuntinį visai žmonijai?“ Pranašas atsakė: „Prisiekiu Allahu, taip“, patvirtindamas savo teisingumą. Vyras toliau klausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums melstis penkias maldas per dieną ir naktį?“ T. y. privalomas maldas. Pranašas atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras paklausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums laikytis pasninko šį metų mėnesį?“ T. y. Ramadano mėnesį. Pranašas atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras paklausė: „Aš prašau tavęs Prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums paimti labdarą iš mūsų turtingų žmonių ir išdalinti ją tarp mūsų vargšų?“ T. y. zakatą. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Po to Dimam (tas vyras) priėmė islamą ir pranešė Pasiuntiniui, kad jis kvies savo žmones į islamą, ir prisistatė - Dimam Ibn Salaba iš Banu Sad Ibn Bakr.
Pranešta nuo Zijad Ibn Labid (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis pasakė: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) kažką paminėjo ir pasakė: „Tai bus tuo metu, kai žinios išnyks.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, kaip dings žinios, kai mes skaitome Koraną ir mokiname jo savo vaikus, o jie mokina savo vaikus (ir taip toliau) iki Paskutiniojo Teismo dienos?“ Pranašas atsakė: „Tegul tavo motina tave praranda (perkeltine prasme), maniau, kad tu esi labiausiai išmanantis žmogus Medinoje. Ar taip nėra su šiais judėjais ir krikščionimis, kurie skaito Torą ir Evangeliją, tačiau pagal jas nesielgia?!“
Perdavė Ibn Madža
Kai Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sėdėjo tarp savo kompanjonų, jis pasakė: Tai laikas, kai žinios išnyks ir bus atimtos iš žmonių. Po to Zijad Ibn Labid Al-Ansari (tebūnie Allahas juo patenkintas) stebėjosi ir paklausė Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam): Kaip iš mūsų bus atimtos žinios ir mes jas prarasime, o Koraną skaitome ir išmokome mintinai?! Prisiekiu Allahu, mes Koraną recituosime ir liepsim savo moterims ir vaikams jį recituoti, taip pat mūsų vaikų vaikams. Atsakydamas Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nustebęs pasakė: Tegul tavo motina tave praranda (perkeltine prasme), maniau, kad tu esi labiausiai išmanantis žmogus Medinoje. Tada Pranašas atkreipė dėmesį į tai, kad žinios nebus prarastos praradus Koraną (jo recitavimą), bet bus prarastos nustojus veikti pagal jį. Pavyzdys yra judėjai ir krikščionys, kurie turi Torą ir Evangeliją, tačiau iš jų negavo naudos ir nesuprato jų prasmės - pagal jas nesielgė.
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) gavo dieviškąjį apreiškimą būdamas keturiasdešimties. Jis praleido 13 metų Mekkoje. Tada jam buvo liepta migruoti į Mediną, kur išbuvo 10 metų. Tada jis ten mirė.
Bendru sutarimu
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Allaho Pasiuntiniui buvo atsiųstas apreiškimas ir jo pranašiška misija prasidėjo jam esant keturiasdešimties metų amžiaus, ir jis išbuvo Mekkoje 13 metų po apreiškimo. Po to jam buvo liepta migruoti į Mediną, kur išbuvo 10 metų. Tada jis mirė sulaukęs 63 metų.
