





























Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Katada (tegul Allahas jo pasigaili) pranešė: Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) mums pranešė, kad vienas žmogus paklausė: „O Allaho Pranaše, kaip Prisikėlimo dieną bus surinkti netikintieji ant veidų?!“ Jis atsakė: „Ar Tas, kuris gali priversti juos vaikščioti ant kojų, nėra pakankamai pajėgus, kad Prisikėlimo dieną jie vaikščiotų ant veidų?“ Katada atsakė: „Taip, prisiekiu mūsų Viešpaties didingumu.“
Bendru sutarimuPranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo paklaustas apie tai, kaip Teismo dieną ant veidų bus susirinkti netikintieji. Atsakydamas jis pasakė: Ar Tas, kuris privertė juos vaikščioti ant kojų šiame pasaulyje, negali priversti jų vaikščioti ant veidų Prisikėlimo dieną? Iš tiesų, Allahas sugeba viską.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė savo dėdei: „Pasakyk „nėra kito dievo, išskyrus Allahą“, ir aš tuo paliudysiu už tave Teismo dieną.“ Jis pasakė: „Jei ne mano baimė, kad Kuraišai gali kaltinti mane sakydami, kad aš tai pasakiau bijodamas mirties, tai tikrai būčiau pradžiuginęs tavo akis (kitaip tariant: būčiau maloniai tai pasakęs).“ Taigi, Allahas atskleidė šią eilutę: {Iš tiesų tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56].
Perdavė MuslimPranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paprašė savo mirštančio dėdės Abu Talib ištarti tikėjimo liudijimą, kad jis galėtų Teismo dieną paliudyti, kad jis mirė būdamas musulmonu. Bet jis atsisakė tai ištarti, bijodamas, kad Kuraiš žmonės jį apjuodins ir pasakys, kad jis priėmė islamą iš mirties baimės ir silpnumo! Jis pasakė Pranašui: Jei ne tai, aš būčiau tave pradžiuginęs, ištardamas liudijimą ir išpildęs tavo norą. Taigi, Visagalis Allahas atskleidė eilutę, rodančią, kad Pranašas negali vadovauti žmonėms taip, kad įkvėptų juos priimti islamą, o tik Visagalis suteikia tokį išganymą kam tik nori. Ir kad Pranašas jiems vadovavo tik paaiškindamas, parodydamas ir kviesdamas tiesiu keliu.
Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: „Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pastebėjo, kad Sabit Ibn Kais nėra. Vyras pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, aš jums pranešiu apie jį.“ Taigi, jis nuėjo pas jį ir pamatė jį sėdintį savo namuose nulenkusį galvą. Vyras jo paklausė: „Kas tau negerai?“ Sabit atsakė: „Bloga situacija.“ Pasirodė, kad Jis pakeldavo balsą prieš Pranašo balsą, todėl visi jo geri darbai buvo anuliuoti ir jis yra iš pragaro žmonių. Vyras grįžo ir tai papasakojo Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam). Pranašas jam pasakė: „Eik ir pasakyk jam: tu nesi iš pragaro, o iš rojaus žmonių.“ Tada vyras vėl nuvyko pas Sabit ir perdavė jam šią džiugią žinią.“
Bendru sutarimuPranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pastebėjo, kad Sabit Ibn Kais nėra. Vyras pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, aš jums pranešiu apie jį.“ Taigi, jis nuėjo pas jį ir pamatė jį sėdintį savo namuose nulenkusį galvą. Vyras jo paklausė: „Kas tau negerai?“ Sabit atsakė: „Bloga situacija.“ Pasirodė, kad Jis pakeldavo balsą prieš Pranašo balsą, todėl visi jo geri darbai buvo anuliuoti ir jis yra iš pragaro žmonių. Vyras grįžo ir tai papasakojo Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam). Pranašas jam pasakė: „@Eik ir pasakyk jam: tu nesi iš pragaro, o iš rojaus žmonių.“ Tada vyras vėl nuvyko pas Sabit ir perdavė jam šią džiugią žinią. Taip yra todėl, kad jo balsas iš prigimties buvo garsus ir todėl, kad jis buvo Pasiuntinio ir Ansar kalbėtojas.
Abdullah Ibn Amru Ibn Al-As (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Kai išgirsite muazin, kartokite tai, ką jis sako, ir tada paprašykite Allaho palaimos man, nes tas, kuris vieną kartą paprašys Allaho palaimos man, Allahas palaimins jį dešimt kartų. Tada paprašykite Allaho duoti man Vasilą, o tai yra aukštas rangas rojuje, kuris tinka tik vienam iš Allaho tarnų; ir aš tikiuosi, kad aš būsiu juo. Jei kas nors prašo Vasilos man, jam bus šafa-a (užtarimas).“
Perdavė MuslimPranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodė tiems, kurie girdi muazin šauksmą melstis, kartoti paskui jį ir sakyti taip, kaip jis sako, išskyrus tada kai sako „chaja alas-sala“ ir „chaja alal-falach“, po šito jie turėtų pasakyti: „la chaula uala kuata illa billah“. Tada, pasibaigus azan paprašyti Allaho palaimos man*, nes tas, kuris vieną kartą paprašys Allaho palaimos man, Allahas palaimins jį dešimt kartų. Allaho palaimos tarnui prasmė yra ta, kad Allahas giria jį prieš angelus. Tada Pranašas įsakė prašyti Allaho, kad suteiktų jam Vasilą, kuris yra aukščiausias rojaus rangas ir bus suteiktas tik vienam žmogui, ir jis prašė Allaho melstis, kad jis būtų tas žmogus. Pranašas pasakė tai iš nuolankumo, nes jei šis rangas gali būti suteiktas tik vienam žmogui, tai jis vienintelis galėtų juo būti, nes jis yra geriausias visoje kūrinijoje. Tada Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atkreipė dėmesį į tai, kad tas, kuris maldauja Allaho duoti Vasilą Pranašui, sulauks Pranašo užtarimo (šafa-a).
Usman Ibn Abi Al-As (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: „Atėjau pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny, šėtonas įsiterpia tarp manęs ir mano maldos bei Korano recitavimo, suglumindamas mane.“ Taigi, Pasiuntinys pasakė: „Tai Šėtonas, vadinamas Khinzab. Jei pastebi jo poveikį, ieškok prieglobsčio pas Allahą ir tris kartus spjauk į kairę.“ Uthman pasakė: „Aš tai padariau, ir Allahas privertė jį (šėtoną) pasitraukti nuo manęs.““
Perdavė MuslimUsman atėjo pas Pranašą ir pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, šėtonas įsiterpia tarp manęs ir mano maldos bei Korano recitavimo, suglumindamas mane.“ Taigi, Pasiuntinys pasakė: „@Tai Šėtonas, vadinamas Khinzab. Jei pastebi jo poveikį, ieškok prieglobsčio pas Allahą ir tris kartus spjauk į kairę*.“ Usman pasakė: „Aš tai padariau, ir Allahas privertė jį (šėtoną) pasitraukti nuo manęs.““
Al-Abbas Ibn Abdil-Muttalib (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Tas, kuris patenkintas Allahu kaip Viešpačiu, islamu kaip religija ir Muchammedu kaip pasiuntiniu, yra pajutęs tikėjimo skonį.“
Perdavė MuslimPranašas praneša, kad tikintysis, turintis tikrąjį tikėjimą ir kurio širdis juo nuraminta, savo širdyje pajus erdvumą, džiaugsmą, saldumą ir malonumą būti arti Allaho, jei jis bus patenkintas trimis dalykais: Pirma: jis patenkintas Allahu kaip Viešpačiu. Tai atsitinka tada, kai jo širdis jaučia palengvėjimą dėl to, kas jam ateina iš Allaho pagal Viešpaties valdžią, pavyzdžiui, dėl išlaikymo ir aplinkybių pasidalijimo. Taigi, jo širdyje nėra nepasitenkinimo dėl nieko iš to ir jis neieško kito Viešpaties, išskyrus Allahą. Antra: jis yra patenkintas islamu kaip religija, nes pasitenkina islamo nustatytomis pareigomis ir įsipareigojimais ir neieško kito kelio, išskyrus islamą. Trečia: jis yra patenkintas Muchammedu kaip Pasiuntiniu, nes yra laimingas ir patenkintas viskuo, ką jis atnešė, neabejodamas. Jis neseka jokia kryptimi, jei ji neatitinka Pranašo nurodymų.
Abdullah Ibn Amru (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kiekvienas, turintis šias savybes, yra veidmainis, o kiekvienas, turintis vieną iš jų, turi veidmainystės bruožą, kol jo atsisako: kai jam patikėta - išduoda pasitikėjimą, kai jis kalba - meluoja, kai duoda pažadą - jį sulaužo ir ginčydamasis jis nukrypsta nuo tiesos.”
Bendru sutarimuPranašas įspėjo apie keturis bruožus; jei musulmonas juos visus turi, jis yra labai panašus į veidmainius. Tai taikoma asmeniui, kuriame šie bruožai dominuoja, o ne tam, kuris retai pasižymi kuriuo nors iš jų. Jie yra: Pirma: kalbėdamas jis sąmoningai meluoja ir vengia tiesos. Antra: sudaręs sandorą, jis jos nesilaiko ir apgaudinėja kitą pusę. Trečia: kai jis duoda pažadą, jo nesilaiko ir sulaužo. Ketvirta: kai jis ginčijasi ir patekęs į nesutarimus su kuo nors, elgiasi griežtai, nusuka nuo tiesos, kreipiasi į apgaulę savo atsakyme ir argumentuose, pasako melus ir klaidinančius teiginius. Veidmainystė pasireiškia kaip veiksmas, kai žmogus rodo kitą elgesį nei tas, kurį jis slepia viduje. Tai gali atsitikti, kai jis kalba su kitais, duoda pažadus, dalyvauja ginčuose ar sudaro sutartis, tačiau nesilaiko savo žodžio ar apgaudinėja kitus. Tai nereiškia, kad jis būtinai yra veidmainis pagal islamo prasmę, kuri susijusi su netikėjimo slėpimu ir atskleidimu. Bet jei žmogus turi bent vieną tokią savybę, jis laikomas turinčiu veidmainystės bruožą, kol šį elgesį pakeis.
Abu Mūsa Al Ašari (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Tas, kuris nešiojasi prieš mus ginklus, nėra vienas iš mūsų“.
Bendru sutarimuPranašas įspėja nesinešioti ginklų prieš musulmonus, siekiant juos įbauginti ar apiplėšti. Kas taip neteisingai elgiasi, padarė sunkų nusikaltimą ir didelę nuodėmę ir nusipelno šio griežto įspėjimo.
Abu Salaba Al-Khušani Džursum (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Iš tiesų, Allahas nustatė pareigas – tad jų neapleiskite, Jis nustatė ribas – tad jų neperženkite, uždraudė tam tikrus dalykus – tad jų nepažeiskite, ir dėl Savo gailestingumo jums apie kai kuriuos dalykus nutylėjo, o ne dėl užmaršumo – tad jų neieškokite.“
رواه الدارقطني في سننه وغيرهPranašas sakė, kad Allahas nustatė tam tikrus dalykus ir padarė juos privalomais – tad laikykitės jų ir neapleiskite, neatsainiai į juos žiūrėdami ar jų nevykdydami. Jis taip pat nustatė mums ribas, kurios saugo ir atitolina nuo to, kas Jam nepatinka – tad neperženkite šariato nustatytų ribų. Be to, Jis uždraudė kai kuriuos dalykus – tad jų nevykdykite ir net nesuartėkite prie jų. O tai, apie ką Allahas nepateikė jokio nurodymo ir nutylėjo – yra Jo gailestingumas Savo tarnams, ir tokie dalykai iš esmės yra leidžiami, todėl nereikėtų persistengti ieškoti nuosprendžių.