Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Anas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) dažnai sakydavo: „O, širdžių Keitytojau, padaryk, kad mano širdis tvirtai laikytųsi Tavo religijos.“ Aš sakiau: „O Allaho Pasiuntiny, mes tikėjome tavimi ir tuo, su kuo atėjai. Ar tu bijai dėl mūsų?“ Jis atsakė: „Taip! Iš tiesų, širdys yra tarp dviejų Allaho pirštų, ir Jis paverčia jas taip, kaip nori.“
Perdavė At-Tirmidhi ir Achmed
Pranašas dažnai sakydavo šią dua, kuria prašydavo Allaho ištvermės religijoje, paklusnumo Jam ir apsaugojimo nuo nukrypimų ir klaidingų krypčių. Anas Ibn Malik stebėjosi, kad Pranašas dažnai sakydavo šią dua. Taigi Pranašas pranešė jam, kad širdys yra tarp dviejų Allaho pirštų ir Jis jas pasuka taip, kaip nori. Širdis - tai vieta, kurioje glūdi tikėjimas arba netikėjimas. Ji vadinama kalb (arabiškai) dėl dažno jos svyravimo (takallub). Ji svyruoja intensyviau nei verdantis stiklainis. Taigi, Allahas padaro, kad širdis, kurios Jis nori, tvirtai laikosi vadovavimo ir tvirtai laikosi religijos, o širdį, kurios Jis nori, nukreipia nuo vadovavimo į klaidinimą.
Abu Umama (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Arčiausiai prie Savo tarno Viešpats būna paskutinę nakties dalį, taigi, jei gali būti iš tų, kurie tuo metu prisimena Allahą, tada būk.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir An-Nasa-i
Pranašas informuoja, kad Visagalis Viešpats tampa arčiausiai tarno paskutiniame nakties trečdalyje. Taigi, jei tau, o tikintysis, pavyksta ir gali būti tarp tų, kurie garbina, meldžiasi, prisimena ir atgailauja šiuo metu, iš tiesų tai yra kažkas, ko reikėtų griebtis ir uoliai siekti.
Thauban (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Geriausias dinaras yra tas, kurį žmogus išleidžia savo šeimai, kurį jis išleidžia savo gyvuliui ir kurį jis išleidžia savo bendražygiams Allaho labui.“ Abu Kilaba sakė: „Jis (Pranašas) pradėjo nuo šeimos.“ Tada Abu Kilaba pasakė: „Ir kas gauna didesnį Allaho atlygį už žmogų, kuris išleidžia iš savo turto vaikams, ir jie atneša jam naudos ir jais Allahas jį praturtina.“
Perdavė Muslim
Pranašas paaiškino kai kurias išlaidų formas ir sutvarkė jas pagal privalomiausias. Jei daugelis išlaidų formuojasi kartu, reikėtų pradėti nuo svarbiausio, o tada nuo sekančio pagal svarbą. Jis pareiškė, kad pinigai, kurie atneša didžiausią atlygį už išlaidas, yra pinigai, kuriuos musulmonas išleidžia savo išlaikytiniams, tokiems kaip žmona ir vaikai, o po to išleidžia ant transporto priemonės, kuri yra paruošta karui Allaho kelyje, tada išleidžia savo draugams ir bendražygiams, jei jie yra iš kovotojų Allaho labui.
Abu Said Al-Kudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Jei kuris nors iš jūsų regi sapną, kuris jam patinka, tai yra iš Allaho. Tegul jis už tai šlovina Allahą ir papasakoja apie tai. O jei regi ką nors nemalonaus, tai yra iš šėtono. Tegul ieško prieglobsčio nuo sapno blogio ir niekam apie tai nepasakoja, ir tai jam nepakenks.“
Perdavė Al-Bukhari
Pranašas pranešė, kad geri ir malonūs sapnai nakties miego metu yra iš Allaho. Jis patarė šlovinti Allahą už juos ir pasakoti apie juos. Tačiau jei žmogus pamato tai, ko nemėgsta ir kas jį nuliūdina, tai yra iš šėtono. Tokiu atveju jis turėtų ieškoti prieglobsčio pas Allahą nuo to blogio ir niekam apie tai nepasakoti ir tai jam nepakenks, nes Allahas padarė tai priemone apsisaugoti nuo žalos, kylančios iš tokio sapno.
Suhaib (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kokia nuostabi yra tikinčiojo būsena. Jam viskas yra gerai, ir tai nėra duota niekam, išskyrus tikinčiam. Jei jam atsitinka kas nors gero , jis padėkoja (Allahui) ir tai tampa jam gėriu. O jei jį ištinka nelaimė, jis ištveria kantriai ir taip jam geriau.“
Perdavė Muslim
Pranašas žavėdamasis išreiškia nuostabą tikinčiojo būsena ir padėtimi, nes jo būsena visada yra gera, ir tai galioja tik tikintiesiems. Kai jam nutinka kas nors gero, jis dėkoja už tai Allahui ir gauna atlygį už dėkingumą. Jei jam atsitinka kas nors blogo, jis rodo kantrybę ir siekia atlygio iš Allaho, taigi gauna atlygį už parodytą kantrybę. Taigi visais atvejais jis gauna atlygį.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) čiaudėdavo, jis užsidengdavo burną ranka arba drabužiu ir nuleisdavo balsą.
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir Achmed
Kaskart, kai Pranašas čiaudėdavo: Pirma: jis užsidengdavo burną ranka ar drabužiu, kad niekas neišsiveržtų iš burnos ar nosies ir nepakenktų aplinkiniams. Antra: jis nuleisdavo balsą ir jo nekeldavo.
Usama Ibn Zaid (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad jam buvo pasakyta: „Kodėl tu neateini pas Usman ir su juo nepasikalbi?“ Jis atsakė: „Ar manai, kad visada girdi, kai su juo kalbu? Prisiekiu Allahu, kalbėjausi su juo privačiai, nenorėdamas pradėti to, ko nemėgstu pradėti pirmas; ir aš nesakau savo valdovui: „Tu esi geriausias tarp žmonių“ po to, kai išgirdau, Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Vienas vyras bus atvestas Teismo dieną ir įmestas į pragaro ugnį, o jo viduriai išlįs ir jis eis aplink juos kaip asilas aplink girnų akmenį. Pragaro gyventojai susirinks aplink jį ir sakys: „Kas tau atsitiko? Argi tu nesi mums liepęs daryti gėrį ir draudęs daryti blogį?“ Jis atsakys: „Aš įsakydavau daryti tai, kas teisinga, bet pats to nedarydavau, ir drausdavau daryti tai, kas neteisinga, bet pats tai darydavau“.“
Bendru sutarimu
Usama Ibn Zaid buvo pasakyta: Kodėl tu neini pas Usman Ibn Affan ir nekalbi su juo apie nesantaiką, kuri kilo tarp žmonių, ir apie pastangas ją sustabdyti? Jis pranešė, kad kalbėjosi su juo slapta, siekdamas geriausio rezultato, o ne kurstydamas nesantaiką. Taip buvo todėl, kad jis nenorėjo viešai pasmerkti valdovus, kad tai nepaskatintų daugiau žmonių juos nuskriausti, ir kad jis nebūtų priežastis, dėl kurios atsivertų durys nesantaikai ir blogiui. Tada Usama sakė, kad jis patarė valdovams slapta ir nei vieno iš jų nešlovino ir negyrė melagingai. Tai buvo po to, kai jis išgirdo Pranašą sakant, kad žmogus bus atvestas Prisikėlimo dieną ir įmestas į pragaro ugnį. Dėl nepakeliamo karščio ir didžiulių kančių jo viduriai greitai išvirs iš pilvo. Jis suksis aplink savo vidurius pragaro ugnyje, kaip asilas sukasi aplink girnų akmenį. Pragaro gyventojai susirinks aplink jį ratu ir paklaus: „Ar tu nebuvai iš tų, kurie ragino daryti gera ir draudė daryti bloga?!“ Jis atsakys: „Aš ragindavau daryti gera, bet pats to nedarydavau, ir drausdavau daryti bloga, bet pats tai darydavau.“
Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas užaugins dvi mergaites, kol jos pasieks brandą, Tas Teismo dieną bus kartu su manimi,“ – ir jis sujungė savo du pirštus.
Perdavė Muslim
Pranašas pasakė, kad tas, kuriam buvo duotos dvi dukros arba dvi seserys ir kuris jomis rūpinosi, auklėjo, vedė į gėrį, perspėjo nuo blogio ir darė panašius dalykus, kol jos užaugo ir pasiekė brandą, Teismo dieną bus kartu su Pranašu „štai taip“ – ir jis suglaudė smilių su viduriniuoju pirštu.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Jūs neįeisite į rojų, kol nepatikėsite, ir nepatikėsite tol, kol nemylėsite vienas kito. Ar turėčiau pasakyti, ką galite padaryti, kad mylėtumėte vienas kitą? Paskleiskite Salam (taikos) pasveikinimą tarp jūsų.“
Perdavė Muslim
Pranašas paaiškino, kad niekas nepateks į rojų, išskyrus tikinčiuosius, o jų tikėjimas nebus tobulas ir musulmonų visuomenė nebus geros būklės, nebent jie mylės vieni kitus. Tada Pranašas nukreipė mus į geriausią būdą skleisti meilę - paskleisti taikos sveikinimą tarp musulmonų, nes Allahas padarė „taiką“ savo vergų sveikinimu.
