Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Mes buvome Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) kompanijoje, kai jis išgirdo trenksmą, ir pasakė: „Ar žinote, kas tai?“ Mes atsakėme: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Jis sakė: „Tai akmuo, kuris buvo įmestas į pragarą prieš septyniasdešimt metų, ir jis krito pragaro ugnimi tol, kol dabar pasiekė jos dugną.“
Perdavė Muslim
Pranašas išgirdo trikdantį garsą, panašų į krintančio daikto garsą. Jis paklausė su juo buvusių kompanjonų apie tą garsą, ir jie atsakė: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Jis jiems pasakė: „Šis garsas, kurį girdėjote, yra akmuo, kuris prieš septyniasdešimt metų buvo įmestas iš pragaro pakraščio, ir jis vis leidosi žemyn ir žemyn, kol pasiekė dugną dabar, kai išgirdote garsą.“
Salama Ibn Al-Akva (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Vienas vyras valgė kaire ranka Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) akivaizdoje, taigi Pranašas jam pasakė: „Valgyk dešine ranka.“ Vyras pasakė: „Aš negaliu.“ Po to Pranašas pasakė: „Tegu tu nesugebėsi to padaryti.“ Jam sutrukdė tik arogancija. Salama pasakė: Po to jis negalėjo pakelti dešinės rankos iki burnos.
Perdavė Muslim
Pranašas pamatė vyrą valgantį kaire ranka, todėl liepė jam valgyti dešine ranka. Vyras melavo ir iš arogancijos pasakė, kad negali to padaryti. Taigi, Pranašas prašė Allaho iš jo atimti galimybę valgyti dešine ranka. Allahas išpildė Savo Pranašo maldavimą ir vyro dešinė ranka buvo paralyžiuota ir po to jis negalėjo jos pakelti prie burnos su jokiu maistu ar gėrimu.
Abu Umama (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad išgirdo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakantį pamokslą atsisveikinimo (al-vada) hadžo metu: „Bijokite Allaho, savo Viešpaties, melskitės savo penkias [maldas], pasninkaukite savo [Ramadano] mėnesį, sumokėkite už savo turtą priklausantį zakatą, pakluskite savo valdovams ir taip pateksite į Viešpaties rojų.“
Perdavė At-Tirmidhi ir Achmed
Pranašas pasakė pamokslą Arafa dieną, per atsisveikinimo hadžą 10 m. po Hidžros. Šis hadžas taip vadinamas, nes per jį Pranašas atsisveikino su žmonėmis. Jis įsakė visiems žmonėms bijoti savo Viešpaties, paklustant Jo įsakymams ir vengiant Jo draudimų. Jis taip pat įsakė jiems kiekvieną dieną ir naktį atlikti penkias maldas, kurias Visagalis padarė privalomomis, pasninkauti Ramadano mėnesį, atiduoti už turtą priklausantį zakatą tiems, kurie turi teisę į jį, ir nešykštauti duodant, ir paklusti tiems, kuriuos Allahas paskyrė jų valdovais, kai jų paklusime nėra nepaklusnumo Allahui. Kas daro tai, kas paminėta, jo atlygis yra įėjimas į rojų.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kai kuris nors iš jūsų susitinka su savo broliu, tegul pasveikina jį su taika. Jei tarp jų atsiduria medis, siena ar akmuo ir vėl susitinka su juo, tegul jį vėl pasveikina.“
Perdavė Abu Daūd
Pranašas skatina musulmoną pasveikinti savo brolį musulmoną su taika, kai tik jis su juo susitinka; net jei jie eina kartu ir kažkas juos atskiria, pavyzdžiui, medis, siena ar didelis akmuo, ir tada vėl susitinka, turėtų vėl pasveikinti.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Ar nukreipti jus į tai, kuo Allahas ištrina nuodėmes ir iškelia į aukštesnius rangus?“ Jie sakė: „Taip, o Allaho Pasiuntiny.“ Pranašas tarė: „Tobulai atlikti vudu, nepaisant sunkumų, dažnai eiti į mečetes ir laukti vienos maldos po kitos, ir tai yra ribat.“
Perdavė Muslim
Pranašas paklausė savo kompanjonų, ar jie nori, kad jis vestų juos prie poelgių, kurie būtų nuodėmių atleidimo priežastimi ir ištrintų jas iš angelų sargų įrašų, ir kurie pakeltų rangus rojuje. Kompanjonai pasakė, kad nori. Pranašas pasakė: Pirma: užbaigti ir tobulinti vudu, nepaisant tokių sunkumų kaip šaltis, vandens trūkumas, fizinis skausmas ir karštas vanduo. Antra: dažnas ėjimas į mečetes, esančias toli nuo namų. Trečia: laukti maldos laiko, būti prie jos prisirišusia širdimi, ruoštis jai, sėdėti mečetėje ir laukti susirinksiančiųjų. Tada, atlikęs maldą, žmogus lieka savo maldos vietoje ir laukia kitos maldos. Po to Pranašas paaiškino, kad tokie dalykai yra tikras ribat (stovėjimas priešo pavojaus fronte), nes jis užkerta šėtonui kelius į save, įveikia asmeninius troškimus ir neleidžia sau priimti jo šnabždesio. Taip Allaho partija nugali šėtono partijas, o tai yra pagrindinis džihadas, ir dėl to tai palyginama su ribat (stovėjimu fronto linijoje prieš priešą).
Abu Ad-Darda (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Ar man papasakoti jums apie geriausius ir tyriausius poelgius jūsų Viešpaties akyse, tuos, kurie pakelia jūsų rangus, tuos, kurie jums yra geresni už aukso ir sidabro dovanojimą labdarai ir yra geresni už jūsų susitikimą su savo priešu ir vieni kitų galvų nukirtimą?“ Gavęs teigiamą atsakymą, Pranašas pasakė: „Tai yra Allaho prisiminimas (zikr).“
Perdavė At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas paklausė savo kompanjonų: Ar norite, kad papasakočiau jums apie pačius geriausius, garbingiausius, doriausius ir tyriausius darbus Visagalio Allaho akyse? Apie poelgius, kurie pakelia rangus rojuje? Kurie yra geriau nei dovanoti auksą ir sidabrą labdarai? Ir geriau, nei susidurti su netikinčiaisiais mūšyje ir smogti jiems į kaklą, o jie - į jūsų? Kompanjonai pasakė: Taip, mes to norime. Pranašas pasakė: Visagalio Allaho prisiminimas visada, visose padėtyse ir visomis būsenomis.
Sulaiman Ibn Surad (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: „Kartą, kai sėdėjau su Pranašu, ramybė ir Allaho palaima jam, du žmonės pradėjo ginčytis, ir vieno iš jų veidas paraudo, o gyslos išryškėjo. Tada Pranašas pasakė: „Iš tiesų, aš žinau tokius žodžius, kuriuos pasakęs jis tikrai nusiramintų: ,,auzu billahi minaš-šaitanir-radžim (Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono".” Ir jam buvo pasakyta: „Iš tiesų, Pranašas liepė tau sakyti: ,,Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono".” Tačiau jis atsakė: „Ką, ar aš apsėstas?”
Bendru sutarimu
Du vyrai keikėsi ir įžeidinėjo vienas kitą Pranašo akivaizdoje, ir vieno iš jų veidas paraudo, o kaklo gyslos išsipūtė. Pranašas sakė: iš tiesų, aš žinau žodžius, kuriuos pasakęs šis supykęs žmogus, nusiramintų. Jei jis pasakytų: „Aš ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono.“ Jie jam pasakė: Pranašas tau liepė ieškoti prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono. Tada jis sakė: „Ar aš apsėstas?“ Manydamas, kad tik apsėstasis tai sako.
Abu Katada (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Geras sapnas yra iš Allaho, o blogas sapnas – iš šėtono. Tad jei kuris nors iš jūsų matys baisų sapną, tegul tris kartus paspjauna per kairį petį ir ieško prieglobsčio pas Allahą nuo sapno blogio, ir tai jam nepakenks.“
Bendru sutarimu
Pranašas pranešė, kad geras ir džiuginantis sapnas (ruja) yra iš Allaho, o blogas sapnas (hulm) – tai, ką žmogus mato nemalonaus ar liūdno – yra iš šėtono. Todėl tas, kuris pamato tai, kas jam nemalonu, turėtų paspjaudyti per kairį petį ir ieškoti prieglobsčio pas Allahą nuo to blogio, ir tai jam nepakenks, nes Allahas padarė tai, kas paminėta, apsauga nuo tokio sapno sukeliamo blogio.
Ukba Ibn Amir (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, kas yra išsigelbėjimas?“ Jis atsakė: „Valdyk savo liežuvį, praleisk daugiau laiko namuose ir verk dėl savo nuodėmių.“
Perdavė At-Tirmidhi ir Achmed
Ukba Ibn Amir paklausė Pranašo apie tikinčiojo išsigelbėjimo būdus šiame ir pomirtiniame pasaulyje. Pranašas liepė laikytis trijų dalykų: Pirma: sulaikyk savo liežuvį nuo visko, kas neatneša naudos, ir nuo blogų žodžių, o tark tik tai, kas gera. Antra: pasilik savo namuose, kad vienumoje garbintum Allahą, užsiimtum paklusnumu Jam ir pasislėptum savo namuose, toli nuo pagundų (fitnos). Trečia: verk, gailėkis dėl padarytų nuodėmių ir atgailauk už jas.
