Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Beduinas atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakė: „Nukreipkite mane į poelgį, kurį padaręs pateksiu į rojų.“ Jis pasakė: „Garbink Allahą vieną, atlik privalomas maldas, mokėk nustatytą zakatą ir pasninkauk Ramadano mėnesį.“ Beduinas pasakė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, kad aš nepadarysiu daugiau nei šitų.“ Kai jis išvyko, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas nori pamatyti žmogų iš rojaus gyventojų, tegul pažiūri į jį [Beduiną].“
Bendru sutarimu
Beduinas atėjo pas Pranašą, kad jis nukreiptų jį į poelgį, kuris būtų priežastis jam patekti į rojų. Pranašas jam atsakė, kad norint patekti į rojų ir išsigelbėti nuo pragaro, reikia laikytis islamo ramsčių, tarp kurių yra Allaho garbinimas, nesusiejant su Juo partnerių. Atlikti Allaho nustatytas penkias maldas kiekvieną dieną ir naktį. Sumokėti už savo turtą zakatą, kurį Allahas įpareigojo, ir atiduoti jį tiems, kam priklauso. Pasninkauti Ramadano mėnesį nustatytu laiku. Vyras pasakė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, kad aš nepridėsiu daugiau jokio garbinimo akto prie šių ir nieko iš to neatimsiu." Kai vyras išėjo, Pranašas pasakė: Kas nori pamatyti žmogų iš rojaus gyventojų, tegul pažiūri į šį beduiną.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tegul jo nosis trinasi į dulkes, tada tegul jo nosis trinasi į dulkes ir tegul jo nosis trinasi į dulkes.“ Buvo paklausta: „O Allaho Pasiuntiny, kas jis?“ Jis atsakė: „Tas, kurio tėvai, vienas iš jų arba abu, sulaukia senatvės, bet jis nepatenka į rojų.“
Perdavė Muslim
Pranašas išreiškė pažeminimą ir gėdą taip, tarsi žmogaus nosis apibūdinime dėl pažeminimo liečia žemę, ir pakartojo tai tris kartus. Todėl jis buvo paklaustas, apie ką jis kalbėjo. Jis pasakė: Tas, kurio tėvai - vienas iš jų arba abu - sulaukė senatvės, bet jie vistiek nebuvo priežastis jam įeiti į rojų, atsižvelgiant į jo negailestingumą ir nepadorumą elgiantis su jais.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) ėjo Mekkos keliu ir praėjo pro kalną, vadinamą Džumdan, jis pasakė: „Pirmyn, čia Džumdan. Al-Mufaridun jau nuėjo toli į priekį“. Jie paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kas yra Al-Mufaridun?“ Jis atsakė: „Tai vyrai ir moterys, kurie dažnai prisimena Allahą.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pabrėžė statusą tų, kurie dažnai prisimena Allahą, ir tai, kad jie yra išskirtiniai ir daug pranašesni už kitus, nes jiems suteiktas aukščiausias rangas malonumų soduose. Jis palygino juos su Džumdan kalnu, kuris iškyla atskirai nuo kitų kalnų.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Visiems mano žmonėms gali būti atleista, išskyrus tiems, kurie daro nuodėmę atvirai. Viena iš atvirų nuodėmių rūšių yra tada, kai žmogus ką nors padaro naktį, tada ateina rytas ir Allahas tai paslėpė, bet jis sako kitiems: „Taigi, praėjusią naktį aš padariau tą ir aną.“ Nors Allahas tą nuodėmę paslėpė nuo kitų.“
Bendru sutarimu
Pranašas paaiškino, kad tikimasi, jog musulmonui nusidėjėliui bus atleista, išskyrus tam, kuris didžiuodamasis įžūliai ir viešai skelbia savo nuodėmę. Toks žmogus nenusipelno atleidimo, nes nusideda naktį, tada, nors Allahas slepia jo nuodėmę, ryte jis pasakoja kitiems, kad padarė tokią ir tokią nuodėmę. Naktį Viešpatis jį dengė, o ryte jis pats atidengė save.
Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) tris dienas prieš mirtį sakant: „Tegul kiekvienas iš jūsų miršta turėdamas tik gerus lūkesčius Allahui.“
Perdavė Muslim
Pranašas ragino musulmonus pasitikti mirtį turint tik gerų lūkesčių iš Allaho – kad paskutinėmis akimirkomis jų širdyse viešpatautų viltis Jo gailestingumui ir atleidimui. Gyvenime Allaho baimė žmogų skatina stengtis, vengti nuodėmių ir daryti gerus darbus, tačiau mirties patale darbų laikas jau būna pasibaigęs. Ten žmogui labiausiai reikalinga ne baimė, o tvirta viltis į Allaho gerumą.
Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Aš sutikau Ibrahim (Abraomą) tą naktį, kai buvau paimtas į kelionę (Al-isra Val-miradž), ir jis pasakė: O Muchammedai, perduok mano taikos linkėjimus savo žmonėms ir pasakyk jiems, kad rojus turi tyrą žemę ir saldų vandenį. Tai plačios lygumos, o jo daigai yra: Subhanallah (šlovė Allahui), Alhamdulillah (dėka Allahui), La ilaha illallah (nėra jokio dievo, išskyrus Allahą) ir Allahu akbar (Allahas yra Didžiausias).“
Perdavė At-Tirmidhi
Pranašas pareiškia, kad jis sutiko Abraomą, Al-Khalil (ramybė jam) per Isra ir Miradž naktį, ir jis jam pasakė: „O Muchammedai, perduok mano taikos linkėjimus savo žmonėms ir pranešk jiems, kad rojus turi tyrą žemę ir skanų vandenį, kuris nėra sūrus. Pasakyk jiems, kad rojus yra erdvus, lygus ir be medžių. Jo daigai yra geri žodžiai – tai išliekantys teisūs darbai: Subhanallah (šlovė Allahui), Alhamdulilliah (dėka Allahui), La ilaha illallah (nėra jokio dievo, išskyrus Allahą) ir Allahu akbar (Allahas yra Didžiausias). Kiekvieną kartą, kai musulmonas juos sako ir kartoja, jam rojuje yra pasodinamas daigas.“
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Vienas vyras paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, turiu giminaičių, su kuriais palaikau ryšius, bet jie juos nutraukia; aš jiems darau gera, o jie man – bloga; kantriai juos ištveriu, bet jie atsisako manęs.“ Jis atsakė: „Jei esi toks, kaip sakai, tai tarsi maitintum juos karštais pelenais, ir tol, kol taip elgsiesi, turėsi Allahą kaip Gynėją prieš juos.“
Perdavė Muslim
Vyras skundėsi Pranašui dėl savo giminaičių ir artimųjų, kaip jis su jais gerai elgiasi, o jie – priešingai. Jis palaiko su jais ryšius ir juos lanko, bet jie nutraukia ryšius su juo. Jis rodo jiems gerumą ir lojalumą, bet jie su juo elgiasi neteisingai ir šiurkščiai. Jis juos kenčia ir atleidžia, tačiau jie netoleruoja jo, ką rodo jų blogi žodžiai ir veiksmai. Ar turėtų jis toliau palaikyti ryšius su jais nepaisant to? Pranašas jam atsakė: jei tavo padėtis tokia, kaip apibūdinai, tu juos gėdini ir pažemini jų paties akyse, tarsi maitintum juos karštais pelenais, atsižvelgiant į tavo gausų gerumą ir jų bjaurų elgesį. Tol, kol būsi geras jiems, kaip minėjai, ir kol jie su tavimi blogai elgsis, turėsi Allahą kaip Gynėją, kuris atitolins jų žalą.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Žmonės, kurie išeina iš susirinkimo, kuriame neprisiminė Allaho, bus tarsi pakilę nuo nudvėsusio asilo gaišenos, ir tai jiems sukels sielvartą.“
Perdavė Abu Daūd
Pranašas pranešė, kad žmonės, kurie susėdo drauge, o paskui išsiskyrė neprisiminę Allaho savo susirinkimo metu, bus panašūs į tuos, kurie susirinko aplink dvokiančią ir yrančią nudvėsusio asilo gaišeną, nes jie buvo užsiėmę pokalbiais, visiškai atitraukusiais juos nuo Allaho prisiminimo. Toks susirinkimas jiems virs nuostoliu, praradimu ir nesibaigiančiu apgailestavimu Teismo dieną.
Abu Musa (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Tas, kas prisimena savo Viešpatį, ir tas, kas Jo neprisimena, panašūs į gyvą ir mirusį“. Muslim versijoje sakoma: „Namai, kuriame prisimenamas Allahas, ir namai, kuriame Jis neprisimenamas, panašūs į gyvus ir mirusius“.
Bendru sutarimu
Pranašas ﷺ paaiškino skirtumą tarp to, kuris prisimena Visagalį Allahą, ir to, kuris Jo neprisimena, parodydamas, kad šis skirtumas yra tarsi tarp gyvojo ir mirusiojo – jų naudos ir išvaizdos. Tas, kuris prisimena savo Viešpatį, yra tarsi gyvasis, kurio išorė papuošta gyvenimo šviesa, o vidus – pažinimo šviesa, ir kuriame yra nauda. O tas, kuris neprisimena Allaho, yra tarsi mirusysis, kurio išorė tuščia, vidus netikras, ir kuriame nėra jokios naudos. Taip pat namai vadinami gyvais, jei jo gyventojai prisimena Allahą, o priešingu atveju jie vadinami mirusiais, nes jų gyventojai neprisimena Allaho. Nors šie apibūdinimai taikomi namams, iš tiesų yra kalbama apie namų gyventojus.
