Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Pranašas, ramybė ir Allaho palaima jam, sakė: „Allahas, Aukščiausiasis ir Didingasis, sako: ‘Aš esu toks, kaip mano tarnas apie Mane galvoja, ir Esu su juo, kai jis Mane prisimena. Jei jis Mane prisimena savyje, Aš jį prisimenu Savyje; jei jis Mane prisimena susirinkime, Aš jį prisimenu dar geresniame susirinkime. Jei jis priartėja prie Manęs per sprindį, Aš priartėju prie jo per uolektį; jei jis priartėja prie Manęs per uolektį, Aš priartėju prie jo per sieksnį; o jei jis eina pas Mane eidamas, Aš einu pas jį bėgdamas.’“
Bendru sutarimu
Pranašas pranešė, kad Visagalis Allahas sako: Aš toks, kokios nuomonės apie Mane yra mano tarnas, ir elgiuosi su juo pagal tai, ko jis iš Manęs tikisi, tai yra pagal jo viltis sulaukti Mano atleidimo, ir darau jam tai, ko jis iš Manęs laukia, nesvarbu, ar tai gera, ar kas kita. Aš esu su juo Savo malone, pagalba, vadovavimu, rūpesčiu ir parama, kai jis Mane prisimena. Ir jei jis prisimena Mane tyliai, savyje, vienumoje, sakydamas tokius žodžius kaip „subhana-Allah“, „la ilaha illa Allah“ ir panašiai, Aš prisiminsiu jį Savyje. O jei jis Mane prisimena būryje, Aš jį prisimenu didesniame ir geresniame būryje. Kas priartėja prie Allaho per sprindį, prie to Allahas priartėja daugiau – per uolektį. O kas priartėja prie Allaho per uolektį, prie to Allahas priartėja per sieksnį. O jei jis eis pas Allahą, Jis pas jį bėgs. Kai tarnas siekia priartėti prie savo Viešpaties, Jam paklusdamas ir į Jį susitelkdamas, Visagalis priartina jį dar labiau – kaip atlygį, derantį jo darbui. Kuo tobulesnis tikinčiojo garbinimas savo Viešpatį, tuo labiau Visagalis priartina jį prie Savęs, nes Allaho malonės ir atlygio gausa pranoksta žmogaus darbus bei pastangas. Iš tiesų, Allaho atlygis viršija tarno darbus tiek kokybe, tiek kiekybe. Tikinčiojo požiūris į Allahą yra pilnas gerų vilčių, todėl jis stengiasi, skuba ir vis gausina savo gerus darbus, kol susitiks su Allahu.
Talha Ibn Ubaidilliah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo vyras iš Nedždo tautos, susivėlusiais plaukais. Mes girdėjome jo garsų balsą, bet negalėjome suprasti, ką jis sako, kol jis priėjo prie Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) ir tapo aišku, kad jis klausia apie islamą. Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Penkios maldos kiekvieną dieną ir naktį.“ Vyras pasakė: „Ar be šių dar turiu atlikti ką nors kito?“ Pranašas atsakė: „Ne, nebent tai darytum savo noru. Ir Ramadano mėnesio pasninkas.“ Jis paklausė: „Ar be šių dar turiu atlikti ką nors kito?“ Jis atsakė: „Ne, nebent tai darytum savo noru.“ Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) paminėjo jam zakatą. Jis paklausė: „Ar be šių dar turiu atlikti ką nors kito?“ Jis atsakė: „Ne, nebent tai darytum savo noru.“ Tada vyras nusisuko, sakydamas: „Prisiekiu Allahu, aš prie to nei pridėsiu, nei atimsiu.“ Pasiuntinys tarė: „Jis yra išgelbėtas, jei to tikrai laikysis.“
Bendru sutarimu
Pas Pranašą atėjo žmogus iš Nedždo tautos. Jo plaukai buvo susivėlę, balsas skardus ir jo žodžių nebuvo galima suprasti, kol jis priėjo arčiau prie Pranašo ir paklausė apie islamo pareigas. Pranašas pradėjo nuo maldos ir informavo jį, kad Allahas nurodė jam penkias privalomas maldas, kurias reikia atlikti kiekvieną dieną ir naktį. Jis paklausė: Ar turiu atlikti kokią nors kitą maldą, be šių penkių maldų? Pranašas atsakė: Ne, nebent tu nuspręsi atlikti ką nors iš savanoriškų maldų. Tada Pranašas pasakė: Tarp to, ką Allahas tau įsakė, yra pasninkas Ramadano mėnesį. Vyras paklausė: Ar aš turiu pasninkauti kitą dieną, išskyrus Ramadano mėnesį? Jis pasakė: Ne, nebent pasirinksi pasninkauti savo noru. Po to Pranašas paminėjo jam apie zakatą. Vyras paklausė: Ar aš turiu duoti kokią nors labdarą, išskyrus privalomą zakatą? Jis pasakė: Ne, nebent tai darysi savo noru. Išklausęs Pranašo žodžius apie tokius įsipareigojimus, vyras nusisuko ir prisiekė Allahu, kad jų laikysis be jokių papildymų ar praleidimų. Pranašas pasakė, kad jei šis žmogus yra nuoširdus dėl savo priesaikos, jis bus tarp sėkmingųjų.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Geriausia diena, kurią pakilo saulė, yra penktadienis; tą dieną buvo sukurtas Adomas, tą dieną jis buvo įleistas į rojų, tą dieną jis buvo iš jo išsiųstas, ir Teismo diena įvyks tik penktadienį.“
Perdavė Muslim
Pranašas praneša, kad geriausia diena, kurią pakilo saulė, yra penktadienis. Kai kurie iš penktadienio bruožų yra šie: kad tą dieną Allahas sukūrė Adomą (ramybė jam), įleido jį į rojų, išvijo jį iš ten ir nusiuntė į žemę, be to, Teismo diena vyks tik penktadienį.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Jei vienas Allaho tarnas pridengs kitą šiame pasaulyje, Allahas pridengs jį Teismo dieną.“
Perdavė Muslim
Pranašas paaiškino, kad kai vienas musulmonas pridengia kitą dėl kažko, Visagalis Allahas pridengs jį Teismo dieną, nes atlygis atitinka veiksmą. Manoma, kad tai reiškia, kad Allahas neatskleis jo trūkumų ir nuodėmių kitiems žmonėms, kai jie bus surinkti Teismo dieną, arba Jis už jas nereikalaus atsiskaityti ir apie jas neužsimins.
Abu Muslim Al-Khaulani pranešė: „Brangus ir patikimas žmogus, jis man brangus ir aš laikau jį patikimu - Auf Ibn Malik Al-Ašdža-i (tebūnie Allahas juo patenkintas) man pasakė: Mes buvome pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam), mūsų buvo devyni, aštuoni ar septyni. Jis pasakė: „Ar neduosite ištikimybės Allaho Pasiuntiniui pažado?“ Mes neseniai davėme jam ištikimybės pažadą, todėl pasakėme: „Jau davėme tau ištikimybės pažadą, o Allaho Pasiuntiny.“ Tada jis pasakė: „Ar neduosite ištikimybės Allaho Pasiuntiniui pažado?“ Mes pasakėme: „Mes jau davėme tau ištikimybės pažadą, o Allaho Pasiuntiny.“ Tada jis vėl pasakė: „Ar neduosite ištikimybės Allaho Pasiuntiniui pažado?“ Mes ištiesėme rankas ir pasakėme: „Mes jau davėme tau ištikimybės pažadą, o Allaho Pasiuntiny. Taigi, kokį turėtume tau duoti ištikimybės pažadą?“ Jis atsakė: „Garbinti Allahą ir nesieti su Juo partnerių, melstis penkias maldas, paklusti ir - pasakė tyliu balsu - nieko neprašyti iš žmonių.“ Po to mačiau, kaip kai kurie iš tų žmonių numetė savo botagą, ir jie niekieno neprašė jo paduoti.“
Perdavė Muslim
Pranašas buvo su kai kuriais bendražygiais ir tris kartus paprašė jų duoti jam ištikimybės ir sandoros įsipareigojimą tam tikriems dalykams, kurie yra: Pirma: garbinti Allahą vieną, vykdant Jo įsakymus ir vengiant draudimų, ir nesieti su Juo partnerių. Antra: atlikti penkias privalomas maldas kiekvieną dieną ir naktį. Trečia: išgirsti ir paklusti gėryje tiems, kurie yra atsakingi už musulmonus. Ketvirta: prašyti Visagalio Allaho visų savo poreikių, nieko nereikalaujant iš žmonių. Pranašas tai pasakė žemu balso tonu. Kompanjonai elgėsi pagal tai, ką pažadėjo taip, kad hadiso pasakotojas pasakė: „Iš tiesų, aš mačiau kompanjoną, kai nukrito jo botagas, jis nepaprašė, kad kas nors jį jam paduotų; verčiau nulipo ir pasiėmė pats.
Al-Bara Ibn Azib (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kai musulmonas yra apklausiamas kape, jis liudija, kad jokia dievybė nėra verta garbinimo, išskyrus Allahą, ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys“ Tarė Visagalis: {Allahas sutvirtins tuos, kurie tiki, žodžiu, kuris yra tvirtas, šiame ir anapusiniame pasaulyje.} [Koranas, sūra „Ibrahimas“ 14:27].
Bendru sutarimu
Tikintįjį kape apklausia du angelai, kuriems pavesta ši užduotis - Munkar ir Nakir, kurių vardai minimi keliuose hadisuose. Taigi, jis liudija, kad nėra nieko kito verto garbinimo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė, kad tai yra tvirtas žodis, apie kurį Visagalis Allahas kalba: {Allahas sutvirtins tuos, kurie tiki, žodžiu, kuris yra tvirtas, šiame ir anapusiniame pasaulyje.} [Koranas, sūra „Ibrahimas“ 14:27].
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Man buvo įsakyta kovoti su žmonėmis tol, kol jie nepaliudys, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muhammedas yra Allaho Pasiuntinys, atlikti maldą ir sumokėti zakatą; jei jie tai daro, jie apsaugo nuo manęs savo kraują ir turtą, išskyrus per islamo taisyklių ribas, ir jie vėliau atsiskaitys su Allahu“.
Bendru sutarimu
Pranašas praneša, kad Allahas įsakė jam kovoti su politeistais, kol jie paliudys, kad jokia dievybė tikrai nėra verta garbinimo, išskyrus Allahą vieną be partnerio ir kad Muhammedas yra Jo Pasiuntinys ir elgsis pagal šį liudijimą kiekvieną dieną ir naktį atlikdami penkias maldas ir mokėdami privalomą zakatą tiems, kurie turi teisę jį gauti. Jei jie tai daro, islamas saugo jų gyvybes ir nuosavybę, todėl tampa neteisėta juos žudyti, nebent jie padarys nusikaltimą, dėl kurio jie būtų verti nužudyti pagal islamo įsakymus. Tada, Teismo dieną, visagalis Allahas bus atsakingas už jų atsiskaitymą, nes žino jų slapčiausias mintis.
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Iš tiesų, Allahas, dėl manęs, atleido mano bendruomenei klaidas, užmaršumą ir tai, ką jie buvo priversti daryti.“
رواه ابن ماجه والبيهقي وغيرهما
Pranašas pranešė, kad Allahas Savo tarnams atleido trims atvejais: Pirma – tai klaida, kai musulmonas ketindamas padaryti vieną veiksmą, netyčia padaro kitą. Antra – užmarštis, kai musulmonas ką nors žinojo, bet veikimo metu pamiršo. Jam dėl to nuodėmė neužrašoma. Trečia – prievarta, kai musulmoną priverčia daryti tai, ko jis nenori, ir jis negali išvengti prievartos. Tokiu atveju jam nepriskiriama nuodėmė ar atsakomybė. Svarbu pažymėti, kad šiame hadise kalbama apie žmogaus santykius su savo Viešpačiu, kai atliekamas draudžiamas veiksmas. Kalbant apie šariato įsakymo neatlikimą dėl užmaršties, tai neatleidžia nuo pareigybės, tai yra, jis privalo įvykdyti įsakymą, kai tik prisimena. Jei veiksmo rezultatas padaro žalą kitam žmogui, sužalotų teisės neanuliuojamos. Pavyzdžiui, jei vienas žmogus netyčia nužudo kitą, jis privalo sumokėti kompensaciją už netyčinę žmogžudystę (žuvusiojo giminėms). Arba jei jis netyčia sugadina svetimą automobilį – jis privalo atlyginti žalą automobilio savininkui.
Safwan Ibn Muhriz perdavė: vienas vyras paklausė Ibn Umar, tebūnie Allahas juo patenkintas: „Ką tu girdėjai Allaho Pasiuntinį, (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant apie nadžwa (slaptą kalbą)?“ Jis atsakė: „Girdėjau jį sakant: „Tikintysis Teismo dieną bus priartintas prie savo Visagalio Viešpaties. Allahas uždengs jį nuo kitų žmonių ir privers jį pripažinti savo nuodėmes, sakydamas: „Ar pripažįsti?“ Jis atsakys: „Taip, mano Viešpatie, pripažįstu.“ Tuomet Allahas pasakys: „Aš slėpiau jas tau šiame pasaulyje, o šiandien tau jas atleidžiu.“ Po to jam bus įteiktas jo gerųjų darbų įrašas. O netikintieji ir veidmainiai bus pašaukti visos kūrinijos akivaizdoje, ir bus pasakyta: „Štai tie, kurie melavo prieš Allahą.““
Bendru sutarimu
Pranašas pranešė apie slaptą pokalbį tarp Allaho ir Jo tikinčiojo tarno Teismo dieną, sakydamas: Tikintysis Teismo dieną bus priartintas prie savo Viešpaties, ir Allahas paslėps jį nuo susirinkusios kūrinijos, kad niekas, išskyrus jį patį, nesužinotų jo paslapčių, ir pasakys jam: „Ar pripažįsti tą ir tą nuodėmę?“ — išvardydamas tas nuodėmes, kurios buvo tarp tarno ir jo Viešpaties. Jis atsakys: „Taip, Viešpatie.“ Ir kai tikintysis išsigąs ir priartės prie nevilties, Visagalis jam pasakys: „Aš slėpiau šias nuodėmes tau šiame pasauliniame gyvenime, o šiandien tau jas atleidžiu.“ Tuomet jam bus įteiktas jo gerųjų darbų įrašas. O netikintysis ir veidmainis bus pašaukti visų liudytojų akivaizdoje: „Štai tie, kurie melavo apie savo Viešpatį.“ Iš tiesų, Allaho prakeiksmas yra ant neteisingųjų.
