Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abdullah Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kiekvienas iš jūsų esate globėjas ir kiekvienas esate atsakingas už savo pavaldinius. Vadovas yra globėjas ir yra atsakingas už savo bendruomenę; vyras yra globėjas ir yra atsakingas už savo namų gyventojus; moteris yra globėja ir yra atsakinga už savo vyro namus ir savo vaikus; o vergas yra globėjas ir yra atsakingas už savo šeimininko turtą. Taigi kiekvienas iš jūsų esate globėjas ir kiekvienas esate atsakingas už savo pavaldinius.“
Bendru sutarimu
Pranašas informuoja, kad kiekvienas musulmonas visuomenėje turi prisiimti ir nešti atsakomybę. Valdovas arba imamas yra globėjas tų, kuriuos Allahas paskyrė jam vadovauti. Jis yra atsakingas už jų įstatymų saugojimą, gynybą nuo tų, kurie juos skriaudžia, kovą su jų priešais ir jų teisių nešvaistymą. Vyras savo šeimoje yra atsakingas už aprūpinimą, gerą elgesį su šeimos nariais, jų mokymą ir drausminimą. Moteris savo namuose yra atsakinga už tvarką ir vaikų auginimą. Tarnas ir darbuotojas yra atsakingi už savo šeimininkų turtus, išsaugodami tai, kas jiems priklauso, ir jiems tarnaudami. Taigi, kiekvienas yra globėjas to, kas jam buvo pavesta, ir kiekvienas yra atsakingas už savo pavaldinius.
Abdullah Ibn Masūd (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Tie, kurie gali sau leisti tuoktis, turėtų tuoktis, nes tai padeda nuleisti žvilgsnį ir saugoti skaistumą. Tas, kuris negali, turėtų pasninkauti, nes tai iš tiesų jį suvaržo.“
Bendru sutarimu
Pranašas skatino tuoktis tuos, kurie yra pajėgūs tiek fiziškai, tiek finansiškai, nes santuoka padeda išsaugoti skaistumą, apsaugo nuo draudžiamų žvilgsnių ir saugo nuo moralinių nuopuolių. Tie, kurie finansiškai negali sau leisti santuokos, tačiau yra pajėgūs lytiniams santykiams, turėtų laikytis pasninko, nes jis padeda suvaldyti lytinį potraukį.
Ukba Ibn Amir (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Saugokitės užeiti pas moteris.“ Vienas vyras iš ansarų paklausė: „O Allaho pasiuntiny, kaip dėl vyro giminaičių?“ Jis atsakė: „Tai yra mirtis.“
Bendru sutarimu
Pranašas įspėjo apie bendravimą su svetimomis moterimis ir sakė: saugokitės užeiti pas moteris ir kad moterys užeitų pas jus. Vienas vyras iš ansarų paklausė: o kaip su vyro giminaičiais, pavyzdžiui, vyro broliu, jo sūnumi, dėde, pusbroliu, jo sesers sūnumi ir kitais, su kuriais ji galėtų susituokti, jei nebūtų ištekėjusi? Pranašas pasakė: „Saugokitės jų taip, kaip saugotumėtės mirties!“ Tai reiškia, kad moteriai būti vienai su vyro artimaisiais (išskyrus jo tėvą ar sūnus) gali kelti pagundą ir pakenkti tikėjimui. Tokie artimieji reikalauja dar didesnio atsargumo nei svetimi vyrai, nes dėl šeimyninių ryšių su jais dažniau susiklosto situacijos, kai jie lieka dviese, o pagundos pavojus gali būti net didesnis nei su nepažįstamais. Su jais lengviau užmegzti privačią akimirką, tai dažnai nepastebima ar nevertinama kaip rizika, todėl atsiriboti nuo jų būna sunkiau. Buvimas vienumoje su vyro broliu gali būti toks pat pavojingas, kaip ir mirtis, skirtingai nei su svetimais vyrais, nuo kurių įprastai saugomasi iš karto.
Malik Ibn Aus Ibn Al-Hadatan pranešė: ,,aš atėjau paklausti kas iškeis dirhamus? Tuomet Talha Ibn Ubaidillah, buvęs su Umar Ibn Al-Khatab pasakė: „Parodyk mums savo auksą, o kai mūsų tarnas atneš tau sidabrą, ateik pas mus.“ Tada Umar Ibn Al-Khatab pasakė: „Ne, prisiekiu Allahu, tu privalai arba duoti jam jo sidabrą, arba grąžinti jam jo auksą, nes Pranašas, ramybė ir Allaho palaima jam, sakė: „Sidabras už auksą yra riba (palūkanos), nebent keičiamasi vietoje; kviečiai už kviečius yra riba, jei nesikeičiama vietoje; miežiai už miežius yra riba, jei nesikeičiama vietoje; datulės už datules yra riba, jei nesikeičiama vietoje.“
Bendru sutarimu
Tabij Malik Ibn Aus pasakoja, kad turėjo auksinių dinarų ir norėjo juos iškeisti į sidabrinius dirhamus. Talha Ibn Ubaidillah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasiūlė: „Duok mums savo dinarus, kad juos apžiūrėtume!“ Paskui pridūrė: „Sugrįžk vėliau, kai ateis mūsų tarnas, ir mes duosime tau sidabro dirhamus.“ Umar Ibn Al-Khatab (tebūnie Allahas juo patenkintas), dalyvavęs tame susitikime, išreiškė nepritarimą tokiai sandorio formai ir prisiekė, kad Talha turi arba iš karto sumokėti sidabrą, arba grąžinti auksą. Umar paaiškino, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė, jog keičiant auksą į sidabrą arba atvirkščiai, sandoris turi būti atliktas nedelsiant, priešingu atveju tai bus riba (neteisėta palūkanų forma), o tokia prekyba bus laikoma negaliojančia. Jis taip pat nurodė, kad vienarūšių prekių mainai, tokių kaip kviečiai į kviečius, miežiai į miežius ar datulės į datules, turi būti atliekami lygiomis sąlygomis – pagal svorį ar kiekį – ir su neatidėliotinu perdavimu; sandorio šalių išsiskyrimas prieš užbaigiant mainus yra nepriimtinas.
Usman Ibn Abi Al-As At-Takafi (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad jis skundėsi Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam) dėl tam tikro skausmo, kurį jautė savo kūne nuo tada, kai priėmė islamą. Tuomet Pranašas jam pasakė: ,,Padėk ranką ant skaudančios vietos ir pasakyk Bismillah tris kartus, tada sakyk: „Ieškau prieglobsčio pas Allahą ir Jo galią nuo blogio, kurį randu ir ko bijau“ septynis kartus."
Perdavė Muslim
Usman Ibn Abi Al-As patyrė stiprų skausmą, nuo kurio vos nenumirė. Pranašas aplankė jį ir išmokė dua, kuri, su Allaho leidimu, išlaisvins jį nuo ligos. Jam liepė uždėti ranką ant skaudančios vietos ir tris kartus ištarti Bismilliah, o po to septynis kartus sakyti: „Ieškau prieglobsčio pas Allahą ir Jo galią nuo blogio, kurį jaučiu“ – nuo dabar kamuojančio skausmo, „ir nuo to, ko bijau“ – nuo galimo būklės blogėjimo ateityje, nuo baimės ir nerimo arba nuo ligos plitimo po visą kūną.
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo dosniausias iš žmonių, ir jis būdavo dar dosnesnis per Ramadano mėnesį, kai angelas Džibril su juo susitikdavo kiekvieną Ramadano naktį, kad pamokintų jį Korano. Iš tiesų, Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo dosnesnis nei greitas vėjas.
Bendru sutarimu
Pranašas buvo dosniausias iš žmonių, ir jo dosnumas buvo didesnis Ramadano mėnesį, kai jis duodavo tai, kas buvo tinkama tiems, kurie to verti. Jo padidėjęs dosnumas buvo sukeltas dviejų dalykų: Pirmas: jo susitikimas su Džibril (taika jam). Antras: išmokti Koraną, tai yra, skaityti jį iš atminties. Džibril peržiūrėdavo su juo viską, kas buvo apreikšta iš Korano. Iš tiesų, Allahos Pranašas buvo dosnesnis, intensyviau darantis gerus darbus ir greitesnis teikiant naudą žmonėms nei geras vėjas, kurį Allahas siunčia su lietumi ir malone.
Abi Zuhair Umara Ibn Ruaiba (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Tas, kuris meldžiasi prieš saulėtekį ir prieš saulėlydį, neįeis į pragarą.“
Perdavė Muslim
Pasiuntinys praneša, kad nepateks į pragarą tas, kuris atlieka fadžr (ryto) ir asr (popietės) maldas laiku ir jų visada laikosi. Šios dvi maldos išskiriamos, nes yra sunkiausios iš visų maldų. Fadžr maldos laikas sutampa su tuo metu, kai žmonės giliai miega, o asr maldos laikas – kai jie yra užsiėmę kasdieniais darbais ir prekyba. Tas, kuris laikosi šių dviejų maldų, nepaisant sunkumų, laikysis ir visų kitų maldų.
Usman (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Kiekvienas musulmonas, kuris, kai reikia atlikti privalomą maldą, patobulina jos apsiprausimą (vudu), nuolankumą ir nusilenkimą, tai tampa atpirkimu už prieš tai buvusias nuodėmes, iki kol nepadarė didelės nuodėmės, ir tai galioja iki jo gyvenimo pabaigos.“
Perdavė Muslim
Pranašas paaiškino, kad kiekvienas musulmonas, kuris, atėjus privalomai maldai ištobulina ir užbaigia apsiprausimą (vudu), meldžiasi taip nuolankiai, kad jo širdis ir visas kūnas yra skirti Allahui ir atsižvelgia į Jo didybę, ir jis ištobulina maldos veiksmus, pavyzdžiui, nusilenkimą ir kitus veiksmus, ši malda bus atgaila už ankstesnes jo padarytas mažas nuodėmes tol, kol jis nepadarė didelės nuodėmės ir šis nuopelnas galioja iki gyvenimo pabaigos kiekvienai maldai.
Kab Ibn Udžra (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Yra tam tikrų dalykų, kurių sakytojas - arba atlikėjas - po kiekvienos privalomos maldos niekada nenusivils: tasbih (Subhanallah) trisdešimt tris kartus, tahmid (Alhamdulilliah) trisdešimt tris kartus ir takbir (Allahu Akbar) trisdešimt keturis kartus.“
Perdavė Muslim
Pranašas informavo apie tam tikrus zikr žodžius, kas juos sakys niekada nepatirs nuostolių ir nesigailės. Veikiau, jis gaus atlygį už tai, kad pasakys tokius žodžius, kurie seka vienas kitą ir kuriuos reikia pasakyti po privalomos maldos. Šie žodžiai yra: „Subhanallah“ (šlovė Allahui) trisdešimt tris kartus - Visagalio iškėlimas aukščiau už bet kokius trūkumus. „Alhamdulilliah“ (padėka Allahui) trisdešimt tris kartus - pripažinimas, kad Allahas turi absoliutų tobulumą, lydimą meilės ir išaukštinimo. „Allahas yra Didžiausiasis“ trisdešimt keturis kartus - Allahas pranoksta viską Savo didybe ir galia.
