Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abu Qatada (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad ieškojo savo skolininko, kuris nuo jo slėpėsi. Kai jį surado, šis pasakė: „Aš esu nemokus.“ Jis paklausė: „Prisieki Allahu?“ Tas atsakė: „Prisiekiu Allahu.“ Tada Abu Qatada pasakė: „Iš tiesų, girdėjau, kaip Allaho Pasiuntinys, ramybė ir Allaho palaima jam, sakė: „Kas nori, kad Allahas jį išgelbėtų nuo Teismo dienos kančių, tegu suteikia atidėjimą nemokiam skolininkui arba atleidžia jam skolą.“
Perdavė Muslim
Abu Qatada Al-Ansari ieškojo savo skolininko, kuris nuo jo slėpėsi. Kai jį surado, skolininkas pasakė: „Aš esu nemokus ir neturiu pinigų grąžinti tau skolos.“ Abu Qatada paprašė jo prisiekti Allahu, kad jis neturi pinigų. Ir vyras prisiekė Allahu, kad sako tiesą. Tuomet Abu Qatada pasakė, kad girdėjo Pranašą sakant: Kas trokšta ir džiaugiasi, kad Allahas jį išgelbėtų nuo kančių, išbandymų ir siaubų Teismo dieną, tegu suteikia nemokiam žmogui palengvėjimą, atidėdamas ar nukeldamas skolos grąžinimą, arba sumažina skolą ar ją visiškai panaikina.
Abu Mūsa Al-Ašari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas meldžiasi bardain (fadžr ir asr maldas), įeis į rojų.“
Bendru sutarimu
Pranašas ragina laikytis bardain, t.y. fadžr ir asr maldų. Taip pat pranešė džiugią žinią tam, kuris jų laikosi tinkamai (laiku, susirinkime ir t. t.), kad jos bus priemonė patekti į rojų.
Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Žindymo giminėms draudžiama tai, kas draudžiama kraujo giminėms.“
Bendru sutarimu
Pranašas paaiškino, kad žindymo giminystė sukelia tokius pačius draudimus kaip ir kraujo giminystė – pavyzdžiui, draudžiama susituokti su dėde iš motinos ar tėvo pusės, broliu ir kitais. Lygiai taip pat žindymas nustato tas pačias taisykles kaip ir gimimas (kraujas).
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Mano artimas draugas (Pranašas, ramybė ir Allaho palaima jam) patarė man tris dalykus: pasninkauti tris dienas kiekvieną mėnesį, atlikti du rakatus duha maldos ir atlikti vitr maldą prieš einant miegoti.
Bendru sutarimu
Abu Huraira pranešė, kad jo mylimas draugas ir kompanjonas Pranašas Muchammedas patarė ir patikėjo jam tris dalykus: Pirma: pasninkauti tris dienas kiekvieną mėnesį. Antra: atlikti dviejų rakatų duha maldą (rytmečio maldą) kasdien. Trečia: atlikti vitr maldą prieš miegą tiems, kurie bijo neatsikelti nakties pabaigoje (atlikti naktinę maldą).
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Pasninkaukite, kai jį pamatysite, ir nutraukite pasninką, kai jį pamatysite, bet jei dangus yra apsiniaukęs ir jo nematote, tuomet elkitės pagal apsakičiavimą.“
Bendru sutarimu
Pranašas nurodė ženklą, žymintį Ramadano mėnesio pradžią ir pabaigą, sakydamas: pasninkaukite, kai pamatysite Ramadano mėnulio jaunatį, bet jei debesys trukdo jį matyti, tada skaičiuokite trisdešimt Šaban mėnesio dienų. Ir nutraukite pasninką, kai pamatysite Šaval mėnulio jaunatį, bet jei debesys trukdo jį matyti, tada skaičiuokite trisdešimt Ramadano mėnesio dienų.“
Abu Al-Haura As-Sadi perdavė, kad pasakė Al-Hasan Ibn Ali (tebūnie Allahas juo ir jo tėvu patenkintas): ką tu išmokai iš Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam? Jis atsakė: aš išmokau iš Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam: „Palik tai, kas kelia abejonių, dėl to, kas nesukelia abejonių. Iš tikrųjų tiesa yra ramybė, o melas – abejonė.“
رواه الترمذي والنسائي وأحمد
Pranašas įsakė žmogui atsisakyti tų žodžių ar veiksmų, dėl kurių jis turi abejonių, nesvarbu, ar jie yra draudžiami, ar ne, neteisėti ar teisėti, ir pasirinkti tai, kas nesukelia jokių abejonių – tai, apie ką jis yra tikras, kad tai gera ir teisėta, nes tokie dalykai suteikia ramybę ir komfortą širdyje, tuo tarpu abejonės sukelia nerimą ir sumaištį.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Žmogaus malda susirinkime yra dvidešimt keliais laipsniais aukštesnė, nei jo malda namuose ar darbe. Taip yra todėl, kad kai žmogus atlieka apsiprausimą (vudu) ir jį ištobulina, tada eina į mečetę ir niekas jo tam nemotyvuoja, išskyrus maldą, už kiekvieną savo žingsnį, kurį žengia, jis pakeliamas vienu laipsniu ir viena nuodėmė jam ištrinama tol, kol pasiekia mečetę. Taigi, kai jis įeina į mečetę, jis yra laikomas besimeldžiančiu iki tol, kol malda yra ta priežastis, dėl kurios jis dar yra mečetėje. Angelai prašys jam Allaho palaiminimų tol, kol jis yra mečetėje, sakydami: „O Allahe, pasigailėk jo! O Allahe, atleisk jam! O Allahe, priimk jo atgailą! tol, kol jis niekam nepakenks ir nenutrauks savo vudu“."
Bendru sutarimu
Pranašas sako, kad kai musulmonas meldžiasi kongregacijoje, jo malda yra dvidešimt kelis kartus geresnė nei malda namuose ar darbe. Tada jis paminėjo priežastį, sakydamas, kad kai žmogus tobulai atlieka vudu, o paskui išeina į mečetę, nesiekdamas nieko kito, tik maldos, su kiekvienu jo žingsniu jis pakyla vienu laipsniu ir rangu aukščiau, o viena nuodėmė jam ištrinama. Kai jis įeina į mečetę ir sėdi laukdamas maldos, jis gauna atlygį už maldą tol, kol jos laukia, o angelai už jį meldžiasi (su sąlyga, kad jis lieka toje vietoje, kur atliko maldą), sakydami: „O Allahe, pasigailėk jo! O Allahe, atleisk jam! O Allahe, priimk jo atgailą! tol, kol jis nenutrauks vudu arba nepadarys to, kas gali pakenkti žmonėms ar angelams."
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Jei žmonėms būtų suteikta viskas, ko jie reikalauja, kai kurie norėtų (kitų) žmonių turto ir kraujo. Tačiau įrodymų pateikimas tenka ieškovui, o priesaika – tam, kuris neigia kaltinimą.“
رواه البيهقي
Pranašas atkreipė dėmesį, kad jei žmonėms būtų suteikta tai, ką jie teigia tik remdamiesi savo pareiškimais, be įrodymų ar liudijimų, kai kurie reikalautų kitų turto ir gyvybių. Tačiau reikalaujantis asmuo turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą. Jei įrodymų trūksta, reikalavimas perduodamas atsakovui, ir jei jis jį paneigia, atsakovas privalo prisiekti, po to jis išteisinamas.
Džabir Ibn Abdillah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas valgė česnaką ar svogūną, turėtų laikytis atokiai nuo mūsų – arba jis sakė: nuo mūsų mečetės – ir likti namuose.“ Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo atneštas puodas su žaliomis ankštinėmis daržovėmis. Pajutęs stiprų kvapą, jis paklausė ir jam buvo pasakyta, kad tai pupelės. Jis pasakė: „Atneškite arčiau“ vienam iš kompanjonų, kuris buvo su juo. Pamatęs, kad jis nenori jų valgyti, jis pasakė: „Valgyk, nes iš tiesų aš slapta kalbu su kai kuriuo, su kuriuo jūs nekalbate.“ Muslim hadiso versijoje, kurį perdavė Džabir Ibn Abdillah, pranešta, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas valgė šią žolelę, česnaką – vieną kartą jis pasakė: kas valgė svogūną, česnaką ir porą – neturėtų artintis prie mūsų mečetės, nes angelai irgi yra įžeidžiami tuo, kas įžeidžia žmones.“
Bendru sutarimu
Pranašas uždraudė tam, kuris valgė česnaką ar svogūną, eiti į mečetę, kad savo burnos kvapu neįžeistų kitų, dalyvaujančių bendroje maldoje. Tai yra tanzih draudimas (kas nėra griežtai uždrausta) eiti į mečetę, o ne draudimas juos valgyti, nes tai yra leistini maisto produktai. Pranašui buvo atneštas puodas su daržovėmis, ir kai jis pajuto kvapą bei sužinojo, kas jame yra, jis susilaikė nuo valgymo ir pastūmė jį vienam iš savo kompanjonų, kad šis valgytų iš jo. Tačiau kompanjonas nenorėjo valgyti, nes sekė Pranašo pavyzdžiu, todėl Pranašas jam pasakė: „Valgyk, nes aš iš tikrųjų bendrauju su angelais per apreiškimą.“ Pranašas pranešė, kad angelai yra įžeidžiami nemalonių kvapų taip pat, kaip ir žmonės.
