Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Samura Ibn Džundub ir Al-Mughira Ibn Šuba (tebūnie Allahas jais patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas mano vardu perduoda hadisą, kuris laikomas melagingu, tas yra vienas iš melagių.“
رواه مسلم في مقدمته
Pranašas praneša, kad jei kas nors perduoda hadisą nuo jo, kurį jis tikrai žino arba laiko labai tikėtinu klaidingu, jis laikomas melagiu. Tarp melagių yra ir tas, kuris pirmas šį hadisą perdavė.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas tyčia apie mane meluoja, tegul užima vietą pragare.“
Bendru sutarimu
Pranašas paaiškino, kad tas, kuris sąmoningai meluoja apie jį, melagingai priskirdamas jam pareiškimą ar veiksmą, jo laukia vieta pragare.
Abu Huraira perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Paskutiniais laikais kai kurie mano bendruomenės žmonių papasakos jums tai, ko negirdėjote nei jūs, nei jūsų tėvai. Saugokitės jų.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) informavo, kad paskutiniais laikais kai kurie jo bendruomenės žmonių klastos tiesą ir sakys tai, ko niekas anksčiau nesakė, ir pasakos melagingus ir išgalvotus hadisus. Taigi, Pranašas įsakė mums laikytis nuo jų atokiai ir nesėdėti su jais ir nesiklausyti jų kalbų, kad mūsų sielose neapsigyventų jų išgalvoti hadisai ir mes negalėtume jų atsikratyti.
Abdullah Ibn Amrū (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: „Aš užsirašydavau viską, ką girdėjau iš Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam), kad įsiminčiau. Kuraišo (genties) žmonės man liepė tai nedaryti sakydami: „Ar tu užsirašysi viską, ką girdi iš Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam), o Pasiuntinys yra žmogus, kuris kalba ir pykčio, ir pasitenkinimo metu?“ Taigi, aš nuo tada nustojau rašyti ir paminėjau tai Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam). Jis parodė pirštu į savo burną ir pasakė: „Rašyk, nes prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, kad iš to nieko neišeina, išskyrus tiesą.““
Perdavė Abu Daūd
Abdullah Ibn Amru (tebūnie Allahas juo patenkintas) sakė: „Aš užsirašydavau viską, ką girdėjau iš Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam), kad įsiminčiau. Kuraišo (genties) žmonės man liepė tai nedaryti sakydami: „Ar tu užsirašysi viską, ką girdi iš Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam), o Pasiuntinys yra žmogus, kuris kalba ir pykčio, ir pasitenkinimo metu?“ Taigi, aš nuo tada nustojau rašyti Paskui aš tai paminėjau Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam). Jis parodė pirštu į savo burną ir pasakė: „@Rašyk, nes prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, kad iš to nieko neišeina, išskyrus tiesą, ir pykčio, ir pasitenkinimo metu.“ Visagalis Allahas tarė apie Savo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam): {Ir nekalba jis (savo) troškimu. (3) Tai tėra apreiškimas, apreikštas. (4)} [Koranas, sūra „Žvaigždė“ 53:3-4].
Abu Abdirrahman Abdullah Ibn Umar Ibn Al-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Islamas pastatytas ant penkių ramsčių: liudijimo, kad nėra kito dievo tik Vienintelis Allahas ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys; maldų atlikimo; išmaldos mokėjimo; piligrimystės atlikimo; pasninkavimo Ramadano mėnesį.“
رواه البخاري ومسلم
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) prilygino islamą tvirtai struktūrai, paremtai penkiais ramsčiais, kurie palaiko ją, o likusios islamo savybės yra tarsi struktūros užbaigimas. Pirmasis ramstis: du tikėjimo liudijimai; liudijimas, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą ir liudijimas, kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys. Šie du liudijimai sudaro vieną ramstį, nes jie abu yra neatskiriami. Tarnas ištaria du tikėjimo liudijimus, pripažindamas Allaho vienumą ir Jo išskirtinę teisę būti garbinamu, veikdamas pagal jo (liudijimo) reikalavimus, tikėdamas Muchammedo žinia ir sekdamas juo. Antrasis ramstis: maldos atlikimas, o tai yra penkios privalomos maldos, kurias reikia atlikti kiekvieną dieną ir naktį, ir jos yra: fadžr, zuhr, asr, maghrib ir iša, laikantis jų sąlygų, ramsčių ir privalomų veiksmų. Trečiasis ramstis: privalomo zakato mokėjimas, kuris yra privalomas finansinis garbinimo aktas, skaičiuojamas nuo bet kokio tipo turto, kuris pasiekė šariato nustatytą ribą, ir turi būti suteiktas turintiems teisę į jį. Ketvirtasis ramstis: Hadž, tai yra nukeliauti į Mekką atlikti ritualus, siekiant garbinti Visagalį Allahą. Penktasis ramstis: pasninkas Ramadano mėnesį, kuris yra susilaikymas nuo maisto, gėrimų ir kitų draudimų nuo aušros iki saulėlydžio, siekiant garbinti Allahą.
Abu Abdirrahman Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys, ramybė ir Allaho palaima jam, mums pranešė – ir jis sako tik tiesą: „Iš tiesų, kiekvieno jūsų kūnas formuojamas motinos įsčiose. Keturiasdešimt dienų jis būna kaip sėklos lašas, po to tiek pat laiko kaip kraujo krešulys, o vėliau tiek pat laiko kaip mėsos gumulas. Tuomet prie jo siunčiamas angelas, kuris įpūčia sielą ir kuriam yra pavesta užrašyti keturis dalykus: jo pragyvenimą, gyvenimo trukmę, darbus ir ar jis bus laimingas ar nelaimingas. Prisiekiu Allahu, kuris yra vienintelis vertas garbinimo, iš tiesų kažkas iš jūsų atliks rojaus gyventojų darbus, kol tarp jo ir rojaus bus tik alkūnės atstumas, tačiau tuomet jį pasieks priskirtas likimas, ir jis atliks pragaro gyventojų darbus ir įžengs į jį. Ir iš tiesų, kažkas iš jūsų atliks pragaro gyventojų darbus, kol tarp jo ir pragaro bus tik alkūnės atstumas, tačiau tuomet jį pasieks priskirtas likimas, ir jis atliks rojaus gyventojų darbus ir įžengs į jį.“
رواه البخاري ومسلم
Ibn Masud pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) - o jis yra teisingas savo kalboje ir patikimas, kaip kad Visagalis Allahas patvirtino jo nuoširdumą - kalbėjo su mumis, ir tarė: Kiekvieno iš jūsų kūryba susijungia ir prasideda kai vyras santykiauja su žmona, jo išlieta sperma keturiasdešimčiai dienų surenkama į moters įsčias kaip lašas. Tada ta sperma dar keturiasdešimčiai dienų tampa prilipusiu krešuliu. Tada tampa gumulu, kuris yra kaip kramtomos mėsos gabalėlis, trečią keturiasdešimties dienų laikotarpį. Tada Allahas siunčia jam angelą, kuris įkvepia jam gyvybę pasibaigus trečiajam laikotarpiui. Angelui įsakyta parašyti keturis dalykus: kūdikio išlaikymą - tai yra palaimos kiekis, kurį jis gaus per savo gyvenimą, jo gyvenimo trukmę, kuri yra jo buvimo šiame pasaulyje trukmė, ir jo darbus, kokie jie bus, bei ar jis bus laimingas ar nelaimingas. Tada Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) prisiekė, kad žmogus gali atlikti rojaus žmonių teisingus darbus (išoriškai), ir tęsia tokią būseną, kol lieka tik rankos ilgis (uolektis) tarp jo ir rojaus; tik uolekčio atstumas skiria jį nuo rojaus pasiekimo. Bet tada likimas jį pasiglemžia ir jis atlieka pragaro žmonių darbus ir tai tampa paskutiniais jo darbais, todėl jis patenka į pragarą. Taip yra todėl, kad norint, kad žmogaus geri darbai būtų priimti, jis ir toliau turi juos daryti. Yra ir kitokio tipo žmonės, kurie pragaro žmonių poelgius atlieka tol, kol priartėja prie jo įėjimo, tarsi juos skiria tik uolekčio ilgio atstumas, bet tada likimas jį pasigauna, ir jis pradeda daryti rojaus žmonių darbus ir ten patenka.
Tikinčiųjų Motina Umm Abdillah Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas įves į šį mūsų (religijos) reikalą tai, kas jai nepriklauso, tai bus atmesta.“ Muslim hadiso formuluotė: „Kas daro tai, kas nėra patvirtinta mūsų mokymuose (Islamo), tas yra negaliojantis.“
رواه البخاري ومسلم
Pranašas paaiškina, kad jei kas nors diegia kažką religijoje arba daro tai, ko nepatvirtina Korano ir sunnos įrodymai, tai bus atmesta, o Allahas to iš jo nepriims.
Abu Huraira Abdurrahman Ibn Sakhr (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaimajam) sakant: „To, ką jums uždraudžiau, venkite. O tai, ką jums įsakiau, vykdykite tiek, kiek galite. Iš tiesų, tie, kurie buvo prieš jus, save sunaikino daugeliu klausimų ir nuolatiniu prieštaravimu savo pranašams.“
رواه البخاري ومسلم
Pasiuntinys paaiškino mums, kad jei jis ką nors uždraudė – mes privalome to visiškai vengti, be jokių išimčių. O jei Jis ką nors įsakė – turime tai vykdyti pagal savo galimybes. Tada Jis įspėjo mus, kad nebūtume kaip kai kurios ankstesnės tautos, kurios savo pranašams užduodavo per daug klausimų ir jų neklausydavo. Todėl Allahas jas nubaudė įvairiais pražūties ir sunaikinimo būdais. Dėl šios priežasties mes neturėtume būti kaip jos, kad neištiktų tokia pat nelaimė, kaip jas ištiko.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Allahas yra geras, todėl Jis priima tik tai, kas gera. Allahas įsakė tikintiesiems, kaip įsakė pasiuntiniams, sakydamas: {O pasiuntiniai, valgykite, kas malonu, ir darykite gera, iš tiesų Aš žinau, ką jūs darote!} Tarė Visagalis: {O jūs, kurie patikėjote! Valgykite gėrybes, kuriomis Mes jus apdovanojome..} Tada Pranašas užsiminė apie žmogų, kuris ilgai keliauja, pasišiaušusiais plaukais ir apdulkėjęs. Jis pakelia rankas į dangų (ir taip maldauja): „Viešpatie! Viešpatie!“, nors jo maistas yra neteisėtas, jo gėrimas neteisėtas ir jo drabužiai neteisėti. Kaip gi tada gali būti priimtas jo prašymas?!“
Perdavė Muslim
Pranašas pranešė, kad Allahas yra Geras, Šventas, Aukštas, toli virš trūkumų ir ydų, ir turi visas tobulumo savybes. Jis priima tik tuos veiksmus, žodžius ir įsitikinimus, kurie yra geri, t.y. kurie yra nuoširdžiai skirti Jam ir atitinka Pranašo nurodymus. Nėra būdų priartėti prie Allaho, išskyrus per šį kelią. Viena didžiausių priemonių, padarančių tikinčiojo veiksmus gerais, yra valgyti teisėtai uždirbtą maistą, o tai, atitinkamai, padaro jo veiksmus teisėtais. Dėl šios priežasties Allahas įsakė tikintiesiems tai, ką Jis įsakė pranašams apie teisėtą valgį ir teisingų darbų atlikimą, kaip Jis sako: {O pasiuntiniai, valgykite, kas malonu, ir darykite gera, iš tiesų Aš žinau, ką jūs darote!} [Koranas, sūra „Tikintieji“ 23:51] Ir Jis sako: {O jūs, kurie patikėjote! Valgykite gėrybes, kuriomis Mes jus apdovanojome} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:172]. Tada Pranašas įspėjo prieš tai, kas yra neteisėta, nes tai sugadina veiksmus ir daro juos nepriimtinais, nepaisant to, kad buvo imtasi akivaizdžių priemonių, jog jie būtų priimti, tokių kaip: Pirmiausia: keliauti ilgą laiką, siekiant atlikti garbinimo veiksmus, tokius kaip hadžas, džihadas, giminystės ryšių palaikymas ir kt. Antra: turėti nesutvarkytus plaukus, dėl jų nešukavimo ir nesirūpinimo jais, pasikeitusią odos ir drabužių spalvą dėl dulkių, taigi - būti bejėgiu. Trečia: kelti rankas į dangų maldaujant. Ketvirta: maldauti Allahą Jo vardais ir primygtinai reikalauti sakant - Viešpatie, Viešpatie! Nepaisant visų šių priežasčių, jam nebuvo atsakyta, nes jo maistas, gėrimai ir drabužiai yra neteisėti. Labai mažai tikėtina, kad žmogus su tokiu apibūdinimu gaus atsakymą į savo maldavimą, ir kaip jis galėtų būti išklausytas?!
