





























Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė pamokslą Mekkos užkariavimo dieną: „O jūs, žmonės! Iš tiesų Allahas pašalino jumyse džahilijos puikybę ir pasididžiavimą protėvių klystkeliais. Taigi, dabar yra dviejų tipų žmonės: žmogus, kuris yra teisus ir garbingas prieš Allahą, ir nedoras žmogus, kuris yra apgailėtinas ir nereikšmingas Allahui. Žmonės yra Adomo vaikai ir Allahas sukūrė Adomą iš dulkių. Tarė Allahas: {O žmonija! Iš tiesų Mes sukūrėme jus iš vyro ir moters, ir padarėme jus tautomis ir gentimis tam, kad (galėtumėte) vieni kitus pažinti. Iš tiesų, patys geriausi iš jūsų priešais Allahą yra pamaldžiausi. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis, Visa Suprantantis!} [Koranas, sūra ,,Kambariai" 49:13].“
Perdavė At-Tirmidhi ir Ibn ChibbanPranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) Mekkos užkariavimo dieną padarė pamokslą, sakydamas: O žmonės, iš tikrųjų Allahas pašalino iš jūsų džahilijos (priešislaminio laikotarpio) aroganciją ir fanatizmą bei pasigyrimą savo protėviais. Iš tiesių žmonės yra dviejų tipų: Tikintysis, kuris yra pamaldus, teisus ir paklusnus Visagaliui Allahui - ir tai garbinga Allaho akyse, net jei jis neužima aukšto statuso tarp žmonių. Arba netikintysis, kuris yra nedoras ir apgailėtinas - ir tai yra nereikšminga ir nieko verta Allaho akyse, net jei jis užima aukštą statusą, stiprią padėtį bei valdžią tarp žmonių. Visi žmonės yra Adomo vaikai, o Allahas Adomą sukūrė iš dulkių. Todėl nedera žmogui, kilusiam iš dulkių, būti arogantišku ir žavėtis savimi, o tai įrodo Visagalio žodžiai: {O žmonija! Iš tiesų Mes sukūrėme jus iš vyro ir moters, ir padarėme jus tautomis ir gentimis tam, kad (galėtumėte) vieni kitus pažinti. Iš tiesų, patys geriausi iš jūsų priešais Allahą yra pamaldžiausi. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis, Visa Suprantantis!} [Koranas, sūra ,,Kambariai" 49:13].
Az-Zubair Ibn Al-Avam pranešė: „Kai buvo atskleista ši Korano eilutė {Tada jūs tikrai būsite paklausti Tą Dieną apie malonumus (kuriais mėgavotės šiame gyvenime)!} [Koranas, sūra „Geismas padauginti“ 102:8], Az-Zubair paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, apie kokius malonumus būsime paklausti, kai turime tik du (malonumus): datules ir vandenį?“ Pranašas atsakė: „Tai tikrai ateis.““
Perdavė At-Tirmidhi ir Ibn MadžaKai buvo atskleista ši Korano eilutė: {Tada jūs tikrai būsite paklausti Tą Dieną apie malonumus (kuriais mėgavotės šiame gyvenime)!} tai yra, jūsų bus paklausta apie dėkingumą, kurį parodėte už malonumus, kuriuos jums suteikė Alllahas, Az-Zubair Ibn Al-Avam (tebūnie Allahas juo patenkintas) paklausė: o Allaho Pasiuntiny, apie kokius malonumus mūsų bus paklausta?! Yra tik du malonumai, datulės ir vanduo, apie kuriuos neverta klausti! Pranašas (ramybė ir Allaho palima jam) atsakė: iš tiesų, jūsų bus paklausta apie visus malonumus, net apie datules ir vandenį, nes šie du yra dideli palaiminimai nuo Visagalio.
Said Ibn Al-Musajab pranešė, kad jo tėvas pasakė: Kai Abu Talib buvo prie mirties slenksčio, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo pas jį ir rado su juo Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah Ibn Al-Mughyrah. Jis tarė: „O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su kuriais galiu tave apginti prieš Allahą.“ O Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah pasakė: „Argi atsisakysi Abdul-Muttalib religijos?“ Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) daug kartų kartojo savo prašymą dėdei, o jie taip pat kartojo jam savo klausimą. Paskutinis dalykas, kurį jiems pasakė Abu Talib, buvo: Aš pasiliksiu Abdul-Muttalib religijoje. Ir jis atsisakė pasakyti La ilaha illallah. Allaho Pasiuntinys tarė: „Prisiekiu Allahu, kad aš ir toliau prašysiu tau Allaho atleidimo, nebent Jis man tai uždraus“. Taigi, Allahas atskleidė: {(Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho atleidimo politeistams} [Koranas, sūra „Atgaila“ 9:113]. Allahas taip pat atskleidė apie Abu Talib, kreipdamasis į Pasiuntinį: {Iš tiesų, tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56].
Bendru sutarimuPranašas užėjo pas savo dėdę Abu Talib, kai jį kankino mirties skausmai, ir tarė: "O dėde, pasakyki La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai teiginys, kuriuo galiu paliudyti tavo naudai prieš Allahą.“ Po to Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah tarė: „O Abu Talib, ar atsisakysi savo tėvo Abdul-Muttalib religijos, [stabų garbinimo]?!“ Jie abu kalbėjosi su juo, kol paskutinis dalykas, kurį jis jiems pasakė buvo, kad jis liks Abdul-Muttalib religijoje, t. y. širk ir stabmeldystės religijoje. Taigi Pranašas tarė: ,,Aš prašysiu Allaho atleidimo tau tol, kol Jis uždraus man tai daryti". Po to Visagalis Allahas atskleidė: {(Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho atleidimo politeistams} [Koranas, sūra „Atgaila“ 9:113]. O apie Abu Talib buvo atskleista ši eilutė: {Iš tiesų tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56]. Tai yra, tu negali vesti tiesiu keliu tą, kuris tau patinka; tavo pareiga yra tik perduoti žinią, o Allahas veda tuos, kuriuos nori.
Abu Musa Al-Ašari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tikintysis, recituojantis Koraną, yra kaip citrina, turinti malonų kvapą ir skonį, o tikintysis, kuris nerecituoja Korano - kaip datulė, kuri neturi kvapo, bet yra saldaus skonio. Veidmainis, kuris recituoja Koraną, yra kaip bazilikas, kuris turi malonų kvapą, bet yra kartaus skonio, o veidmainis, kuris nerecituoja Korano, yra kaip kolokvintas, kuris neturi kvapo ir yra kartaus skonio.“
Bendru sutarimuPranašas paaiškino žmonių tipus, kalbant apie Korano recitavimą ir naudą iš to: Pirmoji kategorija: tikintysis, kuris recituoja Koraną ir iš jo gauna naudos, yra kaip citrinos vaisius, gero skonio, kvapo ir spalvos, ir turi daug naudos, nes žmogus veikia pagal tai, ką recituoja ir atneša naudos žmonėms. Antroji kategorija: tikintysis, kuris nerecituoja Korano, yra kaip datulė, kurios skonis saldus, bet neturi kvapo. Jo širdis užpildyta tikėjimu, kaip kad datulė yra užipildyta skoniu ir jos vidus yra saldus. Bet jis neturi kvapo, kurį galėtų užuosti žmonės, nes jis nerecituoja nieko, ką žmonėms būtų malonu girdėti. Trečia kategorija: veidmainis, recituojantis Koraną, yra kaip bazilikas, kuris gerai kvepia, bet yra kartaus skonio, nes jis nepakeitė savo širdies tikėjimu, nei elgiasi pagal Koraną, bet pasirodo kaip tikintysis prieš žmones. Taigi, jo geras kvapas primena jo recitavimą, o kartus skonis - jo netikėjimą. Ketvirta kategorija: veidmainis, kuris nerecituoja Korano, yra kaip kolokintas, kuris neturi kvapo ir yra kartaus skonio. Jis neturi kvapo, nes nerecituoja Korano, o jo kartus skonis panašus į jo netikėjimo kartumą. Jo viduje nėra tikėjimo, o išorė nenaudinga, veikiau žalinga.
Adij Ibn Hatim pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Žydai užsitraukė Allaho rūstybę, o krikščionys nuklydo.“
Perdavė At-TirmidhiPranašas informavo, kad žydai yra žmonės, ant kurių Allahas pyko, nes jie žinojo tiesą, bet jos netaikė. Krikščionys yra žmonės, kurie klydo, nes veikė nežinodami.
Abu Nadžih Al-Irbad Ibn Sarija (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) vieną dieną pamokė mus pamokslu, kuris pripildė širdis baimės ir privertė akis prisipildyti ašarų. Tada mes pasakėme: „O Allaho Pasiuntiny, tai skamba lyg atsisveikinančio pamokslas, tad patark mums!“ Jis atsakė: „Aš patariu jums bijoti Allaho ir būti paklusniems, net jei valdovu jums būtų paskirtas vergas. Iš tiesų, kas iš jūsų gyvens ilgiau, pamatys daug nesutarimų. Todėl laikykitės mano sunos ir teisingai vadovaujančių kalifų sunos! Įsikibkite į ją tarsi dantimis! Ir saugokitės naujovių religijoje, nes kiekviena naujovė religijoje iš tiesų yra suklaidinimas!“
Perdavė Abu Daūd ir At-TirmidhiPranašas pasakė iškalbingą pamokslą, kuris pripildė kompanjonų širdis baimės ir akis ašarų. Jie pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, atrodo, kad tai būtų įspėjimas žmogaus, kuris netrukus paliks mus.“, matydami jo rimtas pastangas tai daryti. Todėl jie paprašė jo duoti jiems patarimų, kurių jie laikytųsi po jo. Pranašas pasakė: Aš patariu jums bijoti Visagalio Allaho, atliekant pareigas ir vengiant draudimų. Bei išgirsti ir paklusti valdovams, net jei jūsų valdovas ar tas, kuris užgrobė jūsų valdžią, yra vergas. Kitaip tariant, jei valdovu taptų žemiausias tarp žmonių, neturėtumėte nustoti jam paklusti, bijodami neramumų ir nesutarimų, nes kas gyvens iš jūsų po manęs, pamatys didelę nesantaiką. Tada Pranašas paaiškino, kad išeitis iš šios nesantaikos yra tvirtai laikytis jo ir teisingai vadovaujančių kalifų sunnos, tai yra Abu Bakr As-Siddik, Umar Ibn Al-Khattab, Usman Ibn Affan ir Ali Ibn Abi Talib (tebūnie Allahas jais visais patenkintas). „Įsikandimas krūminiais dantimis“ reiškia tvirtai laikytis sunnos. Pranašas taip pat perspėjo juos dėl naujai įvestų dalykų religijoje, nes kiekviena religinė naujovė yra suklaidinimas.
Abdullah Ibn Amr (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Perduokite nuo manęs bent vieną eilutę ir papasakokite nuo Izraelio vaikų - tai daryti nėra nuodėmė. O kas tyčia apie mane meluoja, tegul užima vietą pragare.“
Perdavė Al-BukhariPranašas įsako mums perteikti žinias nuo jo, iš Korano ar sunnos, net jei tai yra kažkas trumpo, pavyzdžiui, Korano ar hadiso eilutės, bet mes turime suvokti tai, ką pranešame ir į ką kviečiame žmones. Tada Pranašas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra jokios nuodėmės pasakoti apie Izraelio vaikus ir jiems nutikusius įvykius taip, kad neprieštarautų mūsų šariatui. Tada jis įspėja apie jį nemeluoti ir teigia, kad tas, kuris tyčia apie jį meluoja, turėtų užimti savo būstą pragare.
Al-Mikdam Ibn Madikarib (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Štai! Netrukus hadisas iš manęs bus perduotas vyrui, kuris guli ant minkštasuolio ir sako: „Tarp mūsų ir jūsų yra Allaho knyga. Taigi, ką joje randame leistina, mes laikome teisėtu (halal), ir visa, ką joje randame neleistina, laikome neteisėta (haram).“ Iš tikrųjų, ką Pasiuntinys padarė neteisėtu, tai yra tas pats, ką Allahas padarė neteisėtu.
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir Ibn MadžaPranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad netrukus ateis toks laikas, kai tam tikri žmonės sėdės, o vienas iš jų atsiguls ant sofos, ir kai Pranašo hadisas pasieks jį, pasakys: kas lemia jūsų ir mūsų reikalus, yra Kilnusis Koranas. Mums to pakanka. Tai, ką jame randame teisėta, pagal tai ir elgiamės, o ką jame randame neteisėta - vengiame. Tada Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atkreipė dėmesį, kad viskas, ką jis uždraudė ir padarė neteisėtu savo sunoje, yra tas pats, ką Allahas uždraudė Savo Knygoje, nes jis (Pranašas) tik perteikia savo Viešpaties žodžius.
Al-Irbad Ibn Sarija (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Vieną dieną Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė mums iškalbingą įspėjimą, kuris privertė širdis išsigąsti, o akis - ašaroti. Tada kažkas pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, tai įspėjimas žmogaus, kuris netrukus mus paliks; taigi, patark mums.“ Jis pasakė: „Patariu jums bijoti Allaho, klausytis ir paklusti Jam, net jei esate vergas iš Abisinijos. Po manęs pamatysite didžiulę nesantaiką. Taigi, tvirtai laikykitės mano sunnos ir teisingai vadovaujamų kalifų sunnos. Įsikąskite į tai krūminiais dantimis. Saugokitės naujai įvestų dalykų (religijoje), nes kiekvienas naujai įvestas dalykas yra suklaidinimas.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi, Ibn Madža ir AchmedPranašas pasakė iškalbingą pamokslą, kuris pripildė kompanjonų širdis baimės ir akis ašarų. Jie pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, atrodo, kad tai būtų įspėjimas žmogaus, kuris netrukus paliks mus.“, matydami jo rimtas pastangas tai daryti. Todėl jie paprašė jo duoti jiems patarimų, kurių jie laikytųsi po jo. Pranašas pasakė: Aš patariu jums bijoti Visagalio Allaho, atliekant pareigas ir vengiant draudimų. Bei išgirsti ir paklusti valdovams, net jei jūsų valdovas ar tas, kuris užgrobė jūsų valdžią, yra vergas. Kitaip tariant, jei valdovu taptų žemiausias tarp žmonių, neturėtumėte nustoti jam paklusti, bijodami neramumų ir nesutarimų, nes kas gyvens iš jūsų po manęs, pamatys didelę nesantaiką. Tada Pranašas paaiškino, kad išeitis iš šios nesantaikos yra tvirtai laikytis jo ir teisingai vadovaujančių kalifų sunnos, tai yra Abu Bakr As-Siddik, Umar Ibn Al-Khattab, Usman Ibn Affan ir Ali Ibn Abi Talib (tebūnie Allahas jais visais patenkintas). „Įsikandimas krūminiais dantimis“ reiškia tvirtai laikytis sunnos. Pranašas taip pat perspėjo juos dėl naujai įvestų dalykų religijoje, nes kiekviena religinė naujovė yra suklaidinimas.