Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abu Al-Abbas, Abdullah Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Vieną dieną aš buvau už Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam, (ant jojimo gyvūno), ir jis pasakė: „Berniuk! Iš tiesų, aš išmokysiu tave kelis žodžius. Prisimink Allahą ir Jis tave saugos. Prisimink Allahą ir surasi Jį prieš save. Kai prašai, prašyk Allaho, o kai prašai pagalbos, kreipkis į Jį. Ir žinok, kad jei visi žmonės susirinktų, kad tau būtų naudos, jie nesuteiks tau naudos, išskyrus tai, ką tau paskyrė Allahas, o jei rinksis, kad tau pakenktų, jie tau nepakenks, išskyrus tai, ką Allahas įsakė. Plunksnos pakeltos ir lapai išdžiūvę.“ Kitoje hadiso versijoje – be At-Tirmizi – sakoma: „Atmink Allahą, ir tu Jį rasi priešais save. Pažink Allahą (gerais darbais) lengvais laikais, ir Jis tave pažins sunkiais laikais. Žinok, kad tai, kas tave aplenkė, neturėjo tavęs pasiekti, o tai, kas tave pasiekė, negalėjo tavęs aplenkti. Žinok, kad pergalė ateina su ištverme, išgelbėjimas – su kančia, o kartu su sunkumu ateina palengvėjimas.“
رواه الترمذي وغيره
Ibn Abbas pranešė, kad vieną dieną, būdamas mažu berniuku, keliavo už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam), kai jis pasakė: Aš išmokysiu tave dalykų, kuriais Allahas atneš tau naudos: Būk dėmesingas Allahui, laikydamasis Jo įsakymų ir draudimų, kad Jis matytų tave užsiimantį garbinimu ir pamaldumu, o ne darant nuodėmes ir nusižengimus. Jei tai padarysi, tau bus už tai atlyginta - Allahas apsaugos tave nuo nemalonių dalykų šiame ir pomirtiniame pasaulyje ir palaikys tavo pastangas, kad ir kur eitum. Jei nori ko nors paprašyti, neprašyk niekieno kito, tik Allaho, nes Jis vienintelis atsako tiems, kurie prašo. Ir jei tau reikia pagalbos, ieškok pagalbos tik pas Allahą. Ir turi būti tikras, kad tau nebus jokios naudos, net jei visi žemės gyventojai susirinktų tau tai atnešti, nebent Allahas būtų tau tai numatęs iš anksto ir tau nenutiks jokios žalos, net jei visi žemės gyventojai susirinktų tau tai padaryti, nebent Allahas būtų tau tai numatęs iš anksto. Visagalis Allahas parašė ir iš anksto numatė šį reikalą pagal Savo išmintį ir žinias, ir viskas, ką Allahas parašė, negali būti pakeista. Tas, kuris prisimena Allahą, gerbdamas Jo įsakymus ir vengdamas Jo draudimų, tam Allahas yra arti, Jis žino Savo tarno padėtį, jam padeda ir palaiko. Kai žmogus paklūsta Allahui lengvais laikais, Allahas jam sunkiais laikais suteikia palengvinimą ir išeitį. Be to, kiekvienas tarnas turėtų būti patenkintas tuo, ką Allahas jam paskyrė – gera ar bloga. Sunkiu laikotarpiu ir per išbandymus tarnas turi būti kantrus, nes kantrybė yra palengvėjimo raktas. Kai kančia tampa didesnė, išgelbėjimas ateina iš Allaho, o kai užklumpa sunkumas, Allahas po jo atneša palengvėjimą.
Abu Amr – sakoma, Abu Amra – Sufjan Ibn Abdillah (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Aš pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny, papasakok man ką nors apie islamą, ko negaliu paklausti nieko, tik tavęs.“ Jis atsakė: „Pasakyk: aš tikiu Allahą, tada būk tvirtas.“
Perdavė Muslim
Sufjan Ibn Abdilliah, Pranašo kompanjonas, (tebūnie Allahas juo patenkintas) paprašė Pranašo išmokyti jį teiginio, apimančio visas islamo reikšmes, kad galėtų jo laikytis ir neklausinėtų kitų. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) jam pasakė: Sakyk: Aš liudiju, kad nėra jokio kito dievo išskyrus Allahą, ir tikiu, kad Jis yra mano Viešpats, mano Dievas, mano Kūrėjas ir vienintelis, turintis teisę būti garbinamas be partnerio. Tada paklusti Allahui, vykdant tai, ką Jis įsakė, vengiant to, ką Jis uždraudė, ir išliekant tvirtais.
Abu Abdillah Džabir Ibn Abdillah Al-Ansari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Vienas vyras paklausė Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam): „Ar manai, kad jei aš atliksiu privalomas maldas, pasninkausiu Ramadano mėnesį, leisiu teisėtą (halal) ir uždrausiu neteisėtą (haram) ir nieko daugiau nedarysiu, ar pateksiu į rojų?“ Pranašas atsakė: „Taip“.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodo, kad jei žmogus atlieka tik penkias privalomas maldas be rekomenduojamų savanoriškų maldų, pasninkauja Ramadaną ir nesilaiko savanoriško pasninko, o leistiną (halal) laiko teisėtu ir elgiasi pagal tai, o neteisėtą (haram) laiko neteisėtu ir to vengia, jis pateks į rojų.
Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: „Aš pasakiau: ‘O Allaho Pasiuntiny, pasakyk man apie tokį darbą, kuris leistų man patekti į rojų ir atitolintų mane nuo pragaro.’ Jis atsakė: „Tu paklausei manęs apie didelį dalyką, kuris iš tiesų yra lengvas tam, kam Allahas padaro jį lengvu. Garbink Allahą ir nepriskirk Jam jokio partnerio, atlik maldą, duok zakatą, pasninkauk Ramadano mėnesį ir atlik hadžą.“ Tada jis pridūrė: „Ar tau parodyti gėrio vartus? Pasninkas yra skydas, labdara užgesina nuodėmęs taip, kaip vanduo užgesina ugnį, o žmogaus malda nakties tamsoje...“ Tada jis recitavo: „{Jų šonai apleidžia jų lovas..} iki kitos eilutės pabaigos.“ [Koranas, sūra „Nusilenkimas“ 32:16-17]. Tada jis pasakė: „Ar informuoti tave apie viso to esmę, ramstį ir viršūnę?“ Aš atsakiau: „Taip, o Allaho Pasiuntiny.“ Jis pasakė: „Viso to esmė yra islamas, jo ramstis yra malda, o jo viršūnė yra džihadas.“ Tada jis tarė: „Ar tau parodyti tai, kas laiko visa tai kartu?“ Aš atsakiau: „Taip, o Allaho Pranaše.“ Tuomet jis parodė savo liežuvį ir pasakė: „Saugok tai.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pranaše, ar mes būsime laikomi atsakingais už tai, ką kalbame?“ Jis atsakė: „Tegul tavo motina tavęs netenka, o Muaz. Kas gi kitas įmeta žmones į pragarą ant jų veidų ar ant jų nosių, jei ne jų liežuvių derlius?“
Perdavė At-Tirmidhi
Muaz pasakojo: buvau kelionėje su Pranašu, ramybė ir Allaho palaima jam. Vieną rytą, kai mes pajudėjome, buvau arti jo ir pasakiau: o Allaho Pasiuntiny, informuok mane apie darbą, kuris įves mane į rojų ir laikys toli nuo pragaro. Jis atsakė: tu paklausei manęs apie darbą, kuris žmonėms yra sunkus, bet iš tiesų lengvas ir paprastas tam, kam Allahas padaro jį lengvu. Atlik Islamo prievoles. Pirma: garbink Allahą vieną ir nepriskirk Jam jokių partnerių. Antra: kasdien ir kasnakt atlik penkias privalomas maldas: fadžr, zuhr, asr, maghrib ir iša, laikydamasis jų sąlygų, ramsčių ir privalomų veiksmų. Trečia: mokėk privalomąjį zakatą, kuris yra privalomas finansinis garbinimo veiksmas, taikomas kiekvienai nuosavybei, pasiekusiai šariato nustatytą ribą, ir turi būti skiriamas tiems, kuriems tai priklauso. Ketvirta: pasninkauk Ramadano mėnesį, tai yra susilaikyk nuo maisto, gėrimo ir kitų pasninką nutraukiančių dalykų nuo aušros iki saulėlydžio, su garbinimo intencija. Penkta: atlik hadžą, keliaudamas į Meką ir atlikdamas nustatytus ritualus, kaip Allaho Visagalio garbinimo formą. Tada Pranašas pasakė: ar informuoti tave apie kelią, vedantį į gerumo vartus? Laikykis šių privalomų veiksmų ir papildyk juos savanoriškais garbinimo veiskmais. Pirma: savanoriškas pasninkas, kuris apsaugo nuo nuodėmių, slopindamas geismus ir silpnindamas jų galią. Antra: savanoriška malda užtikrina nuodėmių atleidimą po jų padarymo, panaikina jas ir ištrina jų pėdsakus. Trečia: tahadžud malda paskutiniame nakties trečdalyje. Tada Pranašas recitavo dvi eilutes iš Korano: {Jų šonai apleidžia jų lovas} t.y. jie palieka savo lovas {šaukdamiesi savo Viešpaties} t.y. meldžiasi, skaito Koraną, atlieka zikr ir maldauja {iš išgąsčio ir vilties, ir jie leidžia (labdarai vardan Allaho) iš to, ką Mes suteikėme jiems. (16) Joks asmuo nežino, kas yra paslėpta jiems iš džiaugsmo} t.y. nei viena siela nežino, kokios malonės laukia jų {kaip atlygis už tai, ką jie darydavo.} Tada Pranašas pasakė: ar tau pasakyti apie religijos esmę, jos ramstį, ant kurio ji yra pastatyta, ir jos viršūnę? Muaz pasakė: taip, O Allaho Pasiuntiny. Pranašas pasakė: svarbiausia dalis yra islamas, t.y. dvi tikėjimo išpažinimo frazės, kuriomis pasiekiama tikroji religijos esmė. Jos ramstis yra malda, nes nėra islamo be maldos, kaip nėra namo be ramsčio. Taigi, kas meldžiasi, to religija yra sustiprinama ir pakeliama. Jos viršūnė pasiekiama per džihadą ir pastangas kovoti su religijos priešais, kad Allaho žodis būtų aukščiausias. Tada Pranašas pasakė: ar tau pasakyti, kas valdo ir tobulina tai, ką paminėjau? Jis palietė savo liežuvį ir pasakė: valdyk šį ir nekalbėk apie tai, kas tavęs neliečia. Muaz paklausė: ar mūsų Viešpats laikys mus atsakingais ir nubaus už tai, ką kalbame?! Pranašas pasakė: tegu tavo motina tave praranda! Tai nėra maldavimas prieš jį; tai viena iš įprastų arabų išraiškų, skirta atkreipti dėmesį į kažką, ką reikia žinoti ir suprasti. Tada jis pasakė: kas kitas gali mesti žmones ir sugrūsti juos veidais į pragarą, jei ne jų liežuvio derlius – tariant žodžius apie netikėjimą, kaltinant kitus nedorumu, įžeidinėjant, šmeižiant, šnabždant, melagingai apkaltinant ir pan.?
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam), perdavęs Viešpaties žodžius, pasakė: „Allahas užrašė gerus ir blogus darbus. Tada paaiškino, kad: Tas, kuris nori gero poelgio atlygio, bet jo nedarė, Allahas užrašo jam pilną atlygį. O jei jis ketina daryti gerą poelgį ir tai daro, Allahas užrašo jam dešimt ar septynių šimtų (ar daugiau) kartų didesnį atlygį. Tačiau jei jis ketina daryti blogą poelgį ir to nepadaro, Allahas tai užrašo jam kaip pilną gerą poelgį. O jei jis ketina daryti blogą poelgį ir tai daro, Allahas tai užrašo kaip vieną blogą poelgį.“
رواه البخاري ومسلم في صحيحيهما بهذه الحروف
Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodo, kad Allahas iš anksto numatė gerus ir blogus darbus, o tada paaiškino dviem angelams (kurie už tai atsakingi), kaip juos užrašyti: Jei žmogus nori, ketina ir ryžtasi padaryti gerą darbą, tai jam bus užrašyta kaip vienas geras darbas, net jei jis to nepadarė. O jei jis tai padaro, jo atlygis bus padaugintas nuo dešimties iki septynių šimtų kartų ar dar daugiau. Padidėjimas priklauso nuo žmogaus nuoširdumo ir nuo to, kiek naudos jo geras poelgis atneša kitiems ir panašiai. Kita vertus, jei žmogus nori, ketina ir ryžtasi padaryti blogą poelgį, o paskui jį apleidžia vardan Allaho, jam bus parašyta kaip geras poelgis. Tačiau jei jis to blogo poelgio atsisako ir nedaro dėl to, kad rūpinasi kažkuo kitu, tai nieko jam nebus parašyta. Bet jei jis atsisako to dėl negalėjimo, už jo ketinamą padaryti blogą darbą bus parašyta prieš jį. Ir jei jis tai padaro, bus parašyta kaip vienas blogas poelgis.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: Iš tiesų, Allahas pasakė: „Kas rodo priešiškumą pamaldžiam mano garbintojui, skelbiu prieš jį karą. O pats mylimiausias Man iš visko, ką mano tarnas daro, siekdamas priartėti prie Manęs, yra tai, ką aš jam pavedžiau kaip pareigą. Ir Mano tarnas sieks priartėti prie Manęs per papildomą garbinimą (navafil), kol aš jį pamilsiu. Kai Aš jį mylėsiu, tapsiu jo klausa, kuria jis klauso, ir jo regėjimu, kuriuo jis regi, ir ranka, kuria jis ima, ir koja, kuria jis vaikščioja. Ir jei jis Manęs ko nors prašo, Aš tikrai jam tai duosiu, o jei jis ieško Mano apsaugos, Aš jį tikrai apsaugosiu.“
Perdavė Al-Bukhari
Pranašas šiame Kudsi hadise pranešė, kad Visagalis Allahas sakė: „Kas kenkia vienam iš Mano artimųjų (vali), jį supykdo ir neapkenčia, tam Aš pareiškiu ir paskelbiu priešiškumą.“ „Vali“ yra Allahą bijantis tikintysis. Pagal tikėjimo ir dievobaimingumo laipsnį, kurį turi tarnas, priklauso jo artumas Allahui. Musulmonas prie savo Viešpaties priartėja tik per tai, kas Jam malonu – vykdydamas privalomus Allaho įsakymus ir vengdamas draudimų, tai yra atlikdamas gerus darbus ir laikydamasis draudimų. Musulmonas priartėja prie Viešpaties tiek per privalomus, tiek per savanoriškus darbus, kol pasiekia Allaho meilę. Kai Allahas jį myli, Jis jam padės per šias keturias kūno dalis: Klausos atžvilgiu - jis girdės tik tai, kas patinka Allahui. Regėjimo atžvilgiu - jis matys tik tai, kas patinka Allahui. Rankomis - jis savo rankomis darys tik tai, kas patinka Allahui. Kojomis - jis eis savo kojomis tik link to, kas patinka Allahui, ir sieks tik to, kas patinka Allahui. Be to, jei prašys Allahą ko nors, Jis suteiks jam tai, ir jo maldavimui bus suteiktas atsakymas; o jei jis prašys Allaho apsaugos, Visagalis apsaugos jį nuo to, ko jis bijo.
Abu Muchammed Abdullah Ibn Amr Ibn Al-Aas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Nė vienas iš jūsų [iš tikrųjų] netiki, kol jo polinkiai nepavaldūs tam (ir neseka tuo), su kuo aš atėjau.“
رويناه في كتاب الحجة بإسناد صحيح
Pranašas paaiškino, kad žmogaus tikėjimas nebus pilnas tol, kol jo meilė ir troškimai nebus paklūstantys tam, su kuo atėjo Pasiuntinys — nesvarbu, ar tai būtų įsakymai, draudimai ar kiti nurodymai. Jis turi mylėti tai, kas įsakyta, ir nekęsti to, kas uždrausta.
Abdullah Ibn Amru (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kiekvienas, turintis šias savybes, yra veidmainis, o kiekvienas, turintis vieną iš jų, turi veidmainystės bruožą, kol jo atsisako: kai jis kalba - meluoja, kai jam patikėta – išduoda pasitikėjimą, ginčydamasis jis nukrypsta nuo tiesos ir kai duoda pažadą - jį sulaužo.”
رواه البخاري ومسلم
Pranašas įspėjo apie keturis bruožus; jei musulmonas juos visus turi, jis yra labai panašus į veidmainius. Tai taikoma asmeniui, kuriame šie bruožai dominuoja, o ne tam, kuris retai pasižymi kuriuo nors iš jų. Jie yra: Pirma: kalbėdamas jis sąmoningai meluoja ir vengia tiesos. Antra: sudaręs sandorą, jis jos nesilaiko ir apgaudinėja kitą pusę. Trečia: kai jis duoda pažadą, jo nesilaiko ir sulaužo. Ketvirta: kai jis ginčijasi ir patekęs į nesutarimus su kuo nors, elgiasi griežtai, nusuka nuo tiesos, kreipiasi į apgaulę savo atsakyme ir argumentuose, pasako melus ir klaidinančius teiginius. Veidmainystė pasireiškia kaip veiksmas, kai žmogus rodo kitą elgesį nei tas, kurį jis slepia viduje. Tai gali atsitikti, kai jis kalba su kitais, duoda pažadus, dalyvauja ginčuose ar sudaro sutartis, tačiau nesilaiko savo žodžio ar apgaudinėja kitus. Tai nereiškia, kad jis būtinai yra veidmainis pagal islamo prasmę, kuri susijusi su netikėjimo slėpimu ir atskleidimu. Bet jei žmogus turi bent vieną tokią savybę, jis laikomas turinčiu veidmainystės bruožą, kol šį elgesį pakeis.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Prisiekiu Tuo, Kurio rankoje yra Muchammedo siela, kad tas iš žydų ar krikščionių bendruomenės, kuris girdi apie mane, bet netiki su kuo aš buvau atsiųstas, ir miršta tokioje (netikėjimo) būsenoje, bus vienas iš pragaro gyventojų.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) prisiekia Allahu, kad kiekvienas šios bendruomenės asmuo, nesvarbu, ar jis būtų žydas, ar krikščionis, ar kitas, kuris išgirdo apie Pranašą ir jo žinią, bet miršta netikėdamas juo, bus iš pragaro gyventojų, kurie jame liks amžinai.
