Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Man buvo įsakyta nusilenkti ant septynių kaulų: ant kaktos (ir jis dar parodė į nosį), plaštakų, kelių ir pėdų galų, taip pat nerišti drabužių ir plaukų.“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paaiškino, kad Allahas liepė jam melstis ant septynių kūno dalių, kurios yra: Pirma: kakta - viršutinė veido dalis virš nosies ir akių. Pranašas ranka parodė į nosį, kad paaiškintų, jog kakta ir nosis yra viena iš septynių dalių, ir pabrėžtų, kad žemę irgi reikia liesti nosimi. Antra ir trečia: dvi rankos. Ketvirta ir penkta: keliai. Šešta ir septinta: abiejų pėdų pirštai. Jis liepė nesirišti plaukų ir neatlenkti drabužių, kai nusilenkiame ant žemės (kad apsaugoti juos); verčiau turėtume leisti jiems išsiskleisti ir nukristi ant žemės, kad kartu su kūno dalimis nusilenktų.
Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarp dviejų nusilenkimų sakydavo: „Allahumma-ghfir li varhamni va afini vahdini varzukni (O Allah, atleisk man, pasigailėk manęs, suteik man saugumą, vesk mane ir aprūpink mane).“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) savo maldoje sakydavo šiuos penkis maldavimus tarp dviejų nusilenkimų (sudžūd), kurių musulmonui labai reikia. Šie maldavimai sujungia šio ir anapusinio pasaulio gėrius, tokius kaip siekimą Allaho atleidimo bei nuodėmių atleidimo ir slėpimo, prašymą gailestingumo, apsaugojimo nuo įtarinėjimo, tuščių troškimų, ligų ir negalavimų, prašymą Allaho vedimo į tiesą ir tvirtumo joje, ir prašymą Jo aprūpinimo, kuris apima tikėjimą, žinias, teisingus darbus bei teisėtą turtą.
Sauban (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: kad kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) baigdavo savo maldą, jis tris kartus prašydavo Allaho atleidimo ir sakydavo: „Allahumma antas-salam, va minkas-salam, tabarakta zal-džalali val-ikram“ (O Allah, Tu esi As-Salam (ramybė, tobulumas), ir ramybė kyla iš Tavęs. Palaimintas Tu, šlovės ir garbės Turėtojas). Al-Valid pasakė: Aš pasakiau Al-Auzai: „Kaip prašyti Allaho atleidimo?“ Jis atsakė: Sakyti astaghfirullah, astaghfirullah (Aš ieškau atleidimo pas Allahą, aš ieškau atleidimo pas Allahą).“
Perdavė Muslim
Kai Pranašas baigdavo savo maldą, jis sakydavo: Aš ieškau atleidimo pas Allahą, aš ieškau atleidimo pas Allahą, aš ieškau atleidimo pas Allahą. Tada šlovindavo savo Viešpatį sakydamas: Allahumma antas-salam, va minkas-salam, tabarakta zal-džalali val-ikram. Iš tiesų, Allahas yra tobulas Savo savybėmis ir aukščiau už bet kokį netobulumą ar ydą. Vien tik Jo turėtume prašyti apsaugos nuo šio ir anapusinio pasaulio blogio. Jis, tebūnie išaukštintas, teikia gausius palaiminimus abiejose buveinėse ir yra didybės bei geranoriškumo Turėtojas.
Imran Ibn Husain (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Mane kankino hemorojus (pūslės), todėl paklausiau Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) apie maldą ir jis pasakė: „Melskis stovėdamas, jei negali, tada sėdėdamas, o jei negali, tada gulėdamas ant šono.“
Perdavė Al-Bukhari
Pranašas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė taisyklė yra melstis stovint, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus negali to padaryti, tokiu atveju jis gali melstis sėdėdamas, o jei negali - gulėdamas ant šono.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Aklas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, aš neturiu kas mane nuvestų į mečetę.“ Jis paprašė Pasiuntinio leisti jam melstis namuose, ir Pasiuntinys tai leido. Kai vyras apsisuko eiti, Pranašas jam sušuko ir paklausė: „Ar girdi azaną (kvietimą į maldą)?“ Jis atsakė; „Taip“. Tada Pranašas pasakė: „Tada atsakyk į tai.“
Perdavė Muslim
Aklas vyras atėjo pas Pranašą ir pasakė, kad jis neturi, kas jam padėtų ir nuvestų už rankos į mečetę penkioms maldoms atlikti. Jis paprašė, kad Pranašas jam leistų nedalyvauti maldoje mečetėje. Kai Pranašas davė jam leidimą ir vyras apsisuko eiti, Pranašas sušuko ir paklausė: ar girdi azaną? Vyras atsakė, kad girdi. Taigi, Pranašas pasakė: Tada atsiliepk į maldą šaukiančiam asmeniui.
Abdullah Ibn Masūd (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) mus išmokė "poreikio (al-hadža) pamokslo (khutba)": „Šlovė Viešpačiui, Jo Vienintelio mes prašome pagalbos ir atleidimo. Mes ieškome prieglobsčio pas Allahą nuo mūsų sielos blogio. Ką Allahas veda teisingu keliu, to niekas negali paklaidinti; ir tą, ką Jis paklaidina, to niekas negali grąžinti į tiesų kelią. Liudiju, kad nėra jokio kito dievo išskyrus Allahą Vienintelį, neturintį partnerių ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas bei pranašas {Žmonės, būkite paklusnūs savo Viešpačiui, Kuris sukūrė jus iš vienintelio žmogaus (Adamo (Adomo)), ir iš jo (Adamo (Adomo)) Jis sukūrė jo žmoną [Hauva (Ievą)], ir iš jų abiejų Jis sukūrė daugybę vyrų ir moterų. Ir bijokite Allaho, per Kurį jūs reikalaujate (savo abipusių teisių), ir (nenutraukite santykių su) įsčiomis (giminystės). Iš tiesų, Allahas yra jūsų Stebėtojas.} [Koranas, sūra „Moterys“ 4:1] {O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho (darydami viską, ką Jis įsakė, ir susilaikydami nuo visko, ką Jis uždraudė) taip, kaip Jo turi būti bijoma. [Pakluskite Jam, būkite Jam dėkingi ir visada Jį prisiminkite] ir nemirkite nebūdami islamo būsenoje [kaip musulmonai (su visišku paklusnumu Allahui)].} [Koranas, sūra „Imrano giminė“ 3:102] {O jūs tikintieji, vykdykite savo pareigą Allahui ir baiminkitės Jo, ir kalbėkite (visada) tiesą. (70) Jis nukreips jus daryti teisingus gerus darbus ir atleis jums jūsų nuodėmes. Ir kas paklūsta Allahui ir Jo Pasiuntiniui, tas tikrai pasiekė didžiulį pasiekimą (t. y., jis bus išgelbėtas nuo Pragaro Ugnies ir priimtas į Rojų). (71)} [Koranas, sūra „Sąjungininkai“ 33:70-71].“
رواه أبو داود والترمذي والنسائي وابن ماجه وأحمد
Ibn Masūd pranešė, kad Pranašas išmokė juos hadža pamokslo, kuris turi būti sakomas pradedant pamokslus ir kai ko nors reikia, kaip santuokos pamokslas, penktadienio pamokslas ir kitais atvejais. Šis pamokslas apima didingas reikšmes, įskaitant tai, kad Allahas yra vertas viso pagyrimo, tik pas Jį ieškome pagalbos, prašome slėpti mūsų nuodėmes ir jas atleisti ir ieškome prieglobsčio tik pas Jį nuo viso sielos blogio ir blogų darbų. Tada Pranašas informavo, kad vadovavimas yra Allaho Rankoje. Taigi, ką Allahas veda teisingu keliu, to niekas negali paklaidinti; ir tą, ką Jis paklaidina, to niekas negali grąžinti į tiesų kelią. Tada jis paminėjo monoteistinio tikėjimo liudijimą - kad niekas nėra tikrai vertas garbinimo, išskyrus Allahą, ir kad Muchammedas yra Allaho tarnas ir Pasiuntinys. Pranašas baigė pamokslą trimis eilutėmis, kuriose yra įsakymas bijoti Visagalio Allaho, laikantis Jo įsakymų ir draudimų, siekiant Jo malonės, ir pareiškė, kad atlygis tiems, kurie taip elgiasi, yra tas, kad jie bus nukreipti į teisingus darbus ir žodžius, jų nuodėmės ir nusižengimai bus išpirkti ir atleisti, jiems bus suteiktas geras gyvenimas šiame pasaulyje ir Teismo dieną jie laimės rojų.
Abu Mūsa (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Nėra santuokos, išskyrus su globėju.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas pabrėžia, kad moters santuoka negalioja be globėjo, kuris sudaro vedybų sutartį.
Abdullah Ibn Amru (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) sakė: „Tas, kuris nužudo muahad (ne musulmoną, kuriam musulmonai suteikė apsaugos pažadą), neužuos rojaus kvapo, nors jo kvapą galima užuosti keturiasdešimties metų atstumu.“
Perdavė Al-Bukhari
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė griežtą įspėjimą kiekvienam, kuris nužudo muahad - nemusulmoną, kuris atvyksta iš netikinčiųjų šalies į islamo buveinę ir gauna apsaugos ir saugumo pažadą, kad jis neužuos rojaus kvapo, nors jo kvapą galima užuosti keturiasdešimties metų kelionės atstumu.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) prakeikė tą, kuris duoda kyšį, ir tą, kuris gauna kyšį, kad paveiktų nuosprendį.
Perdavė At-Tirmidhi ir Achmed
Pranašas maldavo prieš tuos, kurie duoda ar ima kyšius, kad būtų išvaryti ir ištremti iš Visagalio Allaho gailestingumo. Tai apima kyšį, duotą teisėjams, kad jie priimtų neteisingą sprendimą, todėl kyšio davėjas gali pasiekti savo tikslą be teisės.
