Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Piktžodžiavimas prieš musulmoną yra nepaklusnumas, o kova su juo - netikėjimas.“
Bendru sutarimu
Pranašas uždraudė keikti ir įžeidinėti savo musulmoną brolį, nurodydamas, kad tai yra nepaklusnumas Allahui ir Jo Pranašui, o kovoti prieš savo musulmoną brolį yra netikėjimas (kufr), tačiau tai yra mažasis netikėjimas.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nepradėkite taikos pasisveikinimo su judėjais ar krikščionimis, o jei sutiksite kurį nors iš jų kelyje, priverskite juos eiti per siauriausią jo dalį.“
Perdavė Muslim
Pranašas uždraudė mums pirmiems pasveikinti (sakyti assalamu alaikum - taika jums) judėjus ar krikščionis, net jei jie yra dhimi (laisvi nemusulmonai, gyvenantys musulmonų šalyje), jau nekalbant apie kitus netikinčiuosius. Pranašas paaiškino, kad jei sutinkame vieną jų kelyje, turime priversti jį eiti siauriausia jo dalimi, nes tikintysis turi teisę eiti vidurine kelio dalimi, o netikintysis turi užleisti jam kelią. Musulmonas jokiu būdu neturi būti žeminamas.
Abu Ad-Darda (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Teismo dieną ant svarstyklių nėra nieko sunkesnio tikinčiajam už gerą moralę. Iš tiesų, Allahas nekenčia to, kuris yra nepadorus ir nešvarus.“
Perdavė Abu Daūd ir At-Tirmidhi
Pranašas informavo, kad svariausias dalykas, tarp darbų ir posakių, tikinčiojo savarstyklėse Teismo dieną yra gera moralė, reiškianti linksmą veidą, susilaikymą nuo žalos kitiems ir gero darymą kitiems. Visagalis Allahas nekenčia to, kuris yra bjaurus savo darbais ir žodžiais, nešvankėlio, kuris vartoja įžeidžiančią kalbą.
Al-Husain Ibn Ali Ibn Abi Talib (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Šykštuolis yra tas, kuris, kai esu paminėtas, neprašo Allaho palaimos man.“
رواه الترمذي والنسائي في الكبرى وأحمد
Pranašas perspėjo dėl susilaikymo nuo Allaho palaimos prašymo jam, kai išgirstamas jo vardas, titulas ar apibūdinimas. Jis pasakė: „Tikras šykštuolis yra tas, kuris, išgirdęs apie mane, neištaria palaimos maldos.“ Tai pagrįsta tuo, kad: Pirma: kas taip daro pasielgė šykščiai dėl to, kas jam nieko nekainuoja ir nereikalauja nei pinigų, nei pastangų. Antra: jis pasielgė šykščiai savo paties atžvilgiu, nes atėmė iš savęs atlygį, kuris gaunamas prašant Allaho palaimos Pranašui. Susilaikydamas nuo to, jis neįvykdė pareigos, kurią privalu atlikti ir prarado galimybę pelnyti atlygį. Trečia: Allaho palaimos prašymas Pranašui yra dalis jo teisės įvykdymo, nes būtent jis mus mokė, vedė, kvietė pas Allahą Visagalį ir atnešė mums šį apreiškimą ir šariatą. Kitaip tariant, jis – po Allaho – yra mūsų ėjimo teisingu keliu priežastis. Tad tas, kuris neprašo Allaho palaimos Pranašui, yra šykštus tiek sau, tiek Pranašui, nes jis atsisako vienos iš paprasčiausių savo teisių.
Sahl Ibn Muaz Ibn Anas perdavė nuo savo tėvo, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas pavalgęs pasako: Alchamdulillahil-ladhi at-amany haza ua razakanyhi min ghairi chaulin li ua-la kuah (Šlovė Allahui, kuris mane pamaitino ir aprūpino šiuo maistu be jokios mano galios ar jėgos), tam bus atleistos praeities nuodėmės.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas ragina tuos, kurie valgo, pagirti Allahą, nes žmogus neturi galios nei gauti maisto, nei jo valgyti be Allaho pagalbos. Tada pranešė džiugią žinią tam, kuris sako šiuos žodžius, kad jis nusipelno Allaho atleidimo už praeities mažąsias nuodėmes.
Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Maldavimai (dua) tarp azano (kvietimo į maldą) ir ikamos (antrojo kvietimo į maldą) nėra atmetami.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir An-Nasa-i
Pranašas nurodė dua tarp azano ir ikamos vertę – ji nėra atmetama ir turi didelę tikimybę būti išklausyta, todėl šiuo metu reikėtų maldauti Allaho.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydavo: „O Allahe, palengvink man religiją, kurios dėka yra apsaugoti mano reikalai. Padaryk man gerą gyvenimą, kuriame gyvenu. Padaryk man gerą anapusinį gyvenimą, kuris yra mano poilsio vieta, į kurią turiu grįžti. Padaryk, kad mano gyvenimas būtų linkęs į visokį gėrį, o mirtis mane paguostų nuo visokio blogio.“
Perdavė Muslim
Pranašas kreipėsi į Allahą maldavimu, kuriame apjungė kilnius dorovės principus, kuriuos jis buvo siųstas tobulinti, ir pagrindus, kurie yra tvirtumas religijoje, žemiškajame ir pomirtiniame pasaulyje. Tokia trumpa formuluote jis siekė šių trijų visapusiškų prasmių tvirtumo. Jis pradėjo nuo religijos tvirtumo, kuris garantuoja abiejų buveinių tvirtumą, kaip jis sakė: (O Allahe, palengvink man religiją), vesdamas mane, kad kuo tobuliau ir geriau išpildyčiau jos nuostatas. (kurios dėka yra apsaugoti mano reikalai) - jei mano religija bus sugadinta, mano reikalai bus sugadinti, ir aš žlugsiu bei pražūsiu. Kadangi prašomas religijos tvirtumas negali būti pasiektas kitaip, nei per šio žemiškojo gyvenimo tvirtumą, jis sakė: (Padaryk man gerą gyvenimą) suteikdamas man fizinę sveikatą, saugumą, pragyvenimo šaltinį, teisią žmoną, dorus palikuonis ir viską, ko man reikia, padarydamas tai leistinu ir padedančių paklusti Tau. Tuomet jis paminėjo priežastį, kodėl prašo Jo tai padaryti, sakydamas: (kuriame gyvenu), mano buveinė ir mano gyvenimo trukmė. (Padaryk man gerą anapusinį gyvenimą, kuris yra mano poilsio vieta, į kurią turiu grįžti), kad susitikčiau su Tavimi, o tai galima pasiekti teisingais darbais ir Allaho vedimu į garbinimą, nuoširdumą ir gerą pabaigą. Pranašas paminėjo pomirtinį gyvenimą po pasaulietinio, nes pirmasis yra priemonė antrajam pataisyti. Kitaip tariant, kas savo pasaulietiniame gyvenime laikosi tiesaus kelio pagal Allaho valią, tam pomirtinis gyvenimas bus geras, ir jis ten bus laimingas. (Padaryk, kad mano gyvenimas) ir ilgaamžiškumas (būtų linkęs į visokį gėrį), kad padaugėtų mano teisių darbų; (o mirtis) ir jos priartinimas (mane paguostų nuo visokio blogio), išbandymų, nelaimių ir kančių, kylančių dėl nuodėmių ir aplaidumo, ir mane išlaisvintų nuo pasaulio sunkumų ir liūdesio bei suteiktų ramybės.
Abu Mūsa (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) dažnai sakydavo šią dua: „Viešpatie, atleisk man mano nuodėmes, mano neišmanymą, mano perteklių visuose mano reikaluose ir viską, ką Tu žinai geriau už mane. O Allahe, atleisk man mano nuodėmes – tyčines, padarytas netyčia ar juokais – ir visas, kurias aš padariau. O Allahe, atleisk tai, ką padariau, ir tai, ko nepadariau, tai, ką padariau slapta, ir tai, ką padariau viešai. Tu esi Įvertintojas ir Atidedantis. Tu esi Visagalis.“
Bendru sutarimu
Ši toliau pateikta Pranašo dua yra viena iš apimančių viską: „Viešpatie, atleisk man mano nuodėmes“ ir mano netinkamus veiksmus, „mano neišmanymą“ ir tai, ką padariau nežinodamas. „Mano perteklius visuose mano reikaluose“, mano aplaidumą ir mano kraštutinumus. „Ir viską ką Tu žinai geriau už mane“, Tu tai žinai, o aš pamiršau. „O Allahe, atleisk man mano nuodėmes, mano tyčines nuodėmes“ - nuodėmes, kurias padariau tyčia ir žinodamas. „padarytas netyčia ir juokais“ - tai, kas buvo padaryta juokaujant, ir tai, ką padariau abiem atvejais. „Ir visa tai, ką aš padariau“, nes tai apima minėtas nuodėmes ir ydas. „O Allahe, atleisk tai, ką aš padariau“ praeityje „ir tai, ko aš dar nepadariau“ ateityje. „Tai, ką aš padariau slapčia“ „ir tai, ką aš padariau viešai“ ir atvirai. „Tu esi Įvertintojas ir Atidedantis“ - Tu leidi, kam nori iš Savo kūrinių, pereiti į Savo malonę per Savo vedimą į tai, kas Tau patinka; ir Tu atidedi, kam nori, jį apleisdamas. Niekas negali paankstinti to, ką Tu atidėjai, ir niekas negali atidėti to, ką Tu paankstinai. „Tu esi Visagalis“, turėdamas absoliutų gebėjimą ir tobulą valią - Tu darai tai, ką nori.
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) niekada nepraleisdavo šių maldavimų ryte ir vakare: „O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės šiame gyvenime bei kitame. O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės mano religijoje ir žemiškuose reikaluose, ir mano šeimoje, ir mano turtuose. O Allahe, pridenk mano trūkumus ir numaldyk mano nerimą. O Allahe, sergėk mane iš priekio ir iš užnugario, ir iš dešinės, ir iš kairės, ir iš viršaus. Ir aš ieškau prieglobsčio pas Tave idant nebūčiau prarytas žemės.“
Perdavė Abu Daūd, An-Nasa-i, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas niekada nepraleisdavo šių maldavimų ryte ir vakare: (O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės) ir apsaugos nuo ligų, nelaimių, pasaulietinių sunkumų, geidulio ir religinių išbandymų (šiame gyvenime bei kitame). (O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo) ir nuodėmių panaikinimo bei atleidimo (ir gerovės) bei apsaugos nuo trūkumų (mano religijoje), tai yra nuo politeizmo, religinių naujovių ir nuodėmių; (ir žemiškuose reikaluose), tai yra nuo nelaimių, žalos ir blogio; (mano šeimoje) – mano žmonoms, vaikams ir artimiesiems; (ir mano turtuose) – mano nuosavybei ir darbui. (O Allahe, pridenk mano trūkumus) – mano ydas, klaidas ir aplaidumą – ir atleisk mano nuodėmes; (ir numaldyk mano nerimą) ir siaubą. (O Allahe, sergėk mane) ir atitolink nuo manęs sielvartą ir visa, kas žalinga (iš priekio ir iš užnugario, ir iš dešinės, ir iš kairės, ir iš viršaus), prašant Allaho apsaugos iš visų pusių, nes nelaimės ir išbandymai gali pasiekti žmogų iš bet kurios iš šių krypčių. (Ir aš ieškau prieglobsčio pas Tave idant nebūčiau prarytas žemės) ir nuo netikėto sunaikinimo.
