Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) tarė: „Buvo žmogus, kuris duodavo paskolas žmonėms. Jis sakydavo savo tarnui: „Kai ateisi pas vargšą asmenį, nepaisyk jo skolos, galbūt Allahas nepaisys mūsų nuodėmių. Ir Allahas nepaisė jo nuodėmių.““
Bendru sutarimu
Pranašas pasakoja apie žmogų, kuris duodavo žmonėms paskolas arba parduodavo jiems su atidėtu mokėjimu. Jis sakydavo savo tarnui, kuris išieškodavo skolas iš žmonių: Kai nueini pas skolininką ir pamatai, kad jis negali grąžinti skolos, „nepaisyk jo skolos“ arba suteik jam atokvėpį ir nespausk sumokėti. Arba priimk mažą jo siūlomą sumą, nors ir ta suma yra žemiau nustatytos sumos. Jis tai padarė tikėdamasis, kad Allahas pražiūrės jo nuodėmes ir jam atleis. Kai jis mirė, Allahas jam atleido ir nepaisė jo nuodėmių.
Abu Zar, Džundub Ibn Džunada ir Abu Abdirrahman, Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas jais patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Bijok Allaho, kur bebūtum, daryk gerus darbus po blogų, nes geri ištrina blogus, ir elkis su žmonėmis padoriai.“
Perdavė At-Tirmidhi
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įsako tris dalykus: Pirmasis – bijoti Allaho, tai yra vykdyti pareigas ir vengti draudžiamų dalykų visur ir visada, bet kokiomis aplinkybėmis, tiek slaptai, tiek viešai, tiek esant sveikiems, tiek sergantiems, ir panašiai. Antrasis – jei padarei nuodėmę, po jos atlik gerą darbą, pavyzdžiui, pasimelsk, paaukok išmaldą, daryk gerą, palaikyk ryšius su giminaičiais ir atgailauk, nes tai panaikina nuodėmę. Trečiasis – elkis su žmonėmis dorai: šypsokis jiems, būk švelnus ir malonus, daryk gerą ir nesukelk jiems žalos.
Abu Bakra (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) tariant: „Kai du musulmonai susitinka kovoti vienas su kitu kardais, ir žudikas, ir nužudytasis yra pasmerkti pragaru.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, taip yra su žudiku, o kaip su nužudytuoju?“ Jis atsakė: „Iš tiesų, jis stengėsi nužudyti savo kompanjoną.“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad jei du musulmonai kovoja vienas su kitu kardais, kiekvienas ketindamas nužudyti kitą, žudikas atsidurs pragare dėl savo brolio (religijoje) nužudymo. Tačiau Pranašo kompanjonai buvo sumišę dėl žuvusiojo, kodėl jis turi atsidurti pragare? Pranašas paaiškino, kad nužudytasis taip pat atsidurs pragare, nes norėjo nužudyti savo kompanjoną, o ne bandyti jį sustabdyti. Nužudytasis nesugebėjo nužudyti savo kompanjono, nes jis jį aplenkė ir pirmas nužudė.
Umar Ibnul-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Iš tiesų, atlygis už darbus priklauso nuo ketinimo, o žmogus bus apdovanotas pagal tai, ką jis ketino. Taigi, kas migruoja vardan Allaho ir Jo Pasiuntinio, tada jo migracija yra dėl Allaho ir Jo Pasiuntinio. O tas, kurio migracija yra tam, kad pasiektų pasaulinę naudą arba vestų moterį, tada jo migracija skirta tam, dėl ko jis migravo.“ Al-Bukhari versijoje: „Iš tiesų, atlygis už poelgius priklauso nuo ketinimų, ir kiekvienas žmogus bus apdovanotas pagal tai, ką jis ketino.“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paaiškino, kad visi poelgiai vertinami pagal ketinimą. Šis sprendimas paprastai taikomas visiems poelgiams, įskaitant garbinimo aktus ir sandorius. Taigi, tas, kuris savo gerais darbais siekia kokios nors žemiškos naudos, tą naudą pasieks, bet už tai nebus atlyginta. Ir tas, kuris padaro gerą darbą, ketindamas priartėti prie Visagalio Allaho, bus apdovanotas, net jei jo poelgis yra paprastas, pavyzdžiui, valgymas ir gėrimas. Tada Pranašas pateikė pavyzdį, iliustruojantį ketinimo poveikį, nors abu poelgiai atrodo lygūs. Jis atkreipė dėmesį, kad jei žmogus migruoja palikdamas tėvynę su ketinimu gauti savo Viešpaties malonę, jo migracija yra pagal šariatą ir priimtina, už kurią jam bus atlyginta, atsižvelgiant į jo nuoširdų ketinimą. Tačiau jei žmogus migruoja siekdamas kokios nors pasaulietinės naudos, pavyzdžiui, turto, prestižo, verslo ar žmonos, jis iš savo migracijos pasieks tik tai, ką jis ketino, ir jam nebus suteiktas joks atlygis.
Pranešta nuo Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad: Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir tarė: „Patark man.“ Jis pasakė: „Nepyk.“ Vyras tai pakartojo kelis kartus ir kiekvieną kartą Pranašas atsakydavo: „Nepyk.“
Perdavė Al-Bukhari
Vienas iš kompanjonų (tebūnie Allahas jais patenkintas) paprašė Pranašo nukreipti jį į tai, kas jam būtų naudinga. Taigi jam liepė nepykti. Tai reiškia, kad jis turėtų vengti dalykų, kurie jį supykdytų, ir susilaikyti, jei supyktų, nepersistengti su pykčiu žudydamas, mušdamas, keikdamas ir panašiai. Vyras kelis kartus pakartojo savo prašymą patarti, o Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nepasakė daugiau kaip „Nepyk“.
Umar Ibn Al-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Jei tik pasitikėsite Allahu taip, kaip turėtumėte, Jis pasirūpins jumis taip, kaip pasirūpina paukščiais - ryte jie iškeliauja alkani, o vakare grįžta pilnais pilvais.“
Perdavė At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) ragina mus pasikliauti Visagaliu, kuris duoda naudos ir apsaugo nuo blogio pasaulietinių ir religinių reikalų atžvilgiu, nes iš tikrųjų niekas neduoda ir nesulaiko, ir nedaro žalos ar neduoda naudos, išskyrus Jis, tebūnie Jis Išaukštintas. Ir kad turėtume ieškoti tinkamų priemonių, kuriomis galėtume pasiekti naudos ir išvengti blogybių, iš tikrųjų pasikliaudami Allahu. Kai tai padarysime, Allahas mus aprūpins taip, kaip parūpina paukščiams, kurie ryte iškeliauja alkani, o vakare grįžta pilnais pilvais. Šis paukščio elgesys yra savotiška praktika ieškoti pragyvenimo, be priklausomybės ir tinginystės.
Pranešta nuo Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas): Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam), atpasakodamas nuo Visagalio Viešpaties, tarė: „Tarnas padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes.“ Tada tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes.“ Tada tas tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi daryk, ką nori, nes Aš atleidau tau.““
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) papasakojo nuo Savo Viešpaties, kad jei tarnas padaro nuodėmę ir tada sako „O Allahe, atleisk mano nuodėmę“, Visagalis Allahas sako: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi Aš jam atleidau.“ Tada tas tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi Aš atleidau Savo tarnui.““ Tada tas tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi Aš atleidau Savo tarnui. Tegul jis daro, ką nori, kol kaskart padaręs nuodėmę, ją palieka, gailisi ir pasiryžta daugiau to nedaryti, bet vis dėlto jo troškimai nugali jį ir jis vėl ir vėl patenka į nuodėmę. Taigi, kol jis taip elgsis, darydamas nuodėmę ir atgailaudamas, Aš jam atleisiu. Iš tiesų, atgaila panaikina tai, kas buvo prieš ją.““
Abdullah Ibn Amru (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Iš tiesų, tie, kurie elgiasi teisingai ir sąžiningai, bus kartu su Allahu šviesos sakyklose Gailestingiausiojo dešinėje, tebūnie Jis Išaukštintas, o abi Jo rankos yra dešinės. Tai yra tie, kurie yra teisingi savo sprendimais ir savo bendruomenės atžvilgiu bei tuo, kas jiems pavaldu.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad tie, kurie teisingai vadovauja savo bendruomenei ir tiems, kurie yra jiems pavaldūs, Teismo dieną sėdės ant aukštų ir iškilių sakyklų, sukurtų iš šviesos, jų garbei. Šios sakyklos yra Gailestingiausiojo dešinėje, ir abi Jo rankos yra dešinės, tebūnie Jis išaukštintas.
Džarir (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas neturi švelnumo, tas praranda gerumą.“
Perdavė Muslim
Pranašas praneša, kad tas, kuriam trūksta švelnumo ir kuris juo nesivadovauja nei religiniuose, nei pasaulietiniuose reikaluose, nei savo veiksmuose, nei santykiuose su kitais, yra praradęs visą gerumą.
