Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Ar tas, kuris pakelia galvą prieš imamui pakeliant galvą, nebijo, kad Allahas gali paversti jo galvą į asilo galvą arba į patį asilą?“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paaiškina rimtą grėsmę tam, kuris melsdamasis per greitai pakelia galvą, nes Allahas gali paversti jo galvą asilo galva arba paversti jį patį į asilą.
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pradėdamas maldą, sakydamas takbir (Allahu akbar) prieš ir po ruku (nusilenkimo) pakeldavo rankas ties pečiais ir sakydavo: „sami allahu liman hamidah, rabbana va lakal hamd“ (Allahas girdi, kas Jį šlovina, Viešpatie, šlovė Tau). Per sudžud (pasilenkimą) jis to nedarė.
Bendru sutarimu
Pranašas maldos metu pakeldavo rankas trijose pozicijose lygiagrečiai arba priešais pečius t.y. kur susijungia pečiai su viršutinu rankos kaulu. Pirma pozicija: pradėdamas maldą ir ištardamas takbiratul ihram (maldos atidarymą). Antra: ištardamas ruku takbir. Trečia: pakeldamas galvą iš ruku pozicijos sakant „sami allahu liman hamidah, rabbana va lakal hamd“. Pranašas nepakeldavo rankų nei pradėdamas sudžud, nei pakildamas nuo jo.
Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) išmokė mane tašahud, laikydamas mano ranką tarp jo rankų, kaip mokė mane sūras iš Korano: „At-tahijatu lillah, vas-sala-vatu vat-tajibat, as-salamu alaika ajuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh, as-salamu alaina va ala ibadillahis-salihin, ašhadu alla ilaha illal-lah va ašhadu ana muchammadan abduhu va rasuluh.“ (Sveikinimai, maldos bei geri dalykai priklauso Allahui. Tebūnie tau ramybė, gailestingumas ir palaiminimai, Pranaše. Ramybė mums ir teisiems Allaho vergams. Liudiju, kad nėra jokio kito dievo išskyrus Allahą, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas ir Pasiuntinys). Kita formuluotė yra tokia: „Iš tiesų, Allahas yra Taikos Davėjas, taigi, kai kuris iš jūsų sėdi maldoje, tegul sako: „At-tahijatu lillah, vas-sala-vatu vat-tajibat, as-salamu alaika ajuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh, as-salamu alaina va ala ibadillahis-salihin.“ Tai sakyti bus naudinga kiekvienam teisiam Allaho vergui danguje ir žemėje. Tada sako: „Ašhadu alla ilaha illal-lah va ašhadu ana muchammadan abduhu va rasluh. Taigi, leistina pasirinkti kurį nori maldavimą.“
Bendru sutarimu
Pranašas išmokė Ibn Masud tašahud (kuris turi būti kartojamas maldoje) laikydamas jo ranką tarp abiejų savo rankų, kad atkreiptų jo dėmesį, tarsi jis mokytų jį sūros iš Korano. Tai rodo, kokiu svarbiu Pranašas laikė šį tašahud, jo žodžius ir reikšmes. Taigi Pranašas pasakė: „At-tahijatu lillah“: Tai reiškia, kad kiekvienas žodis ar poelgis, reiškiantis šlovinimą, yra vardan Visagalio Allaho. „As-salvat“: Tai reiškia, kad žinomos maldos, tiek privalomos, tiek savanoriškos, yra vardan Visagalio Allaho. „At-tajibat“: Tai reiškia, kad geri žodžiai, darbai ir savybės, parodančios tobulumą, yra vardan Visagalio Allaho. „As-salamu alaika ajuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh“: Maldavimas, kad Pranašas būtų apsaugotas nuo bet kokio blogio ir žalos bei gautų daugiau gėrio. „As-salamu alaina va ala ibadillahis-salihin“: Tai prašymas, kad besimeldžiantis ir kiekvienas teisus vergas danguje ir žemėje būtų saugus. „Ašhadu alla ilaha illallah“: Tai reiškia, kad tvirtai pripažįstu, kad nėra tikro dievo, išskyrus Allahą. „va ašhadu anna muchammadan abduhu va rasuluh“: Patvirtinu, kad Pranašas yra Allaho vergas ir paskutinis Jo Pasiuntinys. Tada Pranašas paragino besimeldžiantįjį pasirinkti, kokį maldavimą jis norėtų.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydavo tokį maldavimą: „Allahuma inni audhu bika min adhabil-kabr, va min adhabin-nar, va min fitnatil-mahja val-mamat, va min fitnatil-masihid-dadžal (O Allahe, aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo kapo ir pragaro bausmės, nuo gyvenimo ir mirties bei Dadžal (Antikristo) išbandymų.“ Muslim formuluotė yra tokia: „Kai kuris nors iš jūsų baigia paskutinį tašahud maldoje, tegul ieško prieglobsčio pas Allahą nuo keturių dalykų: pragaro bausmės, kapo bausmės, gyvenimo ir mirties išbandymų ir Ad-Dadžal blogio.“
Bendru sutarimu
Pranašas po paskutinio tašahud ir prieš baigdamas maldą ieškodavo prieglobsčio pas Allahą nuo keturių dalykų, ir jis liepė mums daryti tą patį. Pirma: nuo kapo bausmės. Antra: nuo pragaro bausmės Teismo dieną. Trečia: nuo gyvenimo išbandymų - tai yra Allaho uždraustų troškimų ir klaidinančių abejonių, ir nuo mirties išbandymų - tai yra mirties momento, įskaitant nukrypimą nuo islamo ar sunnos, arba kapo išbandymo, pavyzdžiui, dviejų angelų klausinėjimo. Ketvirta: nuo Ad-Dadžal išbandymo, kuris ateis laikų pabaigoje, kuriuo Allahas išbandys Savo vergus. Ad-Dadžal buvo paminėtas ypač dėl jo išbandymo ir klaidinimo sunkumo.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) ištardavo takbir maldos pradžioje, jis kurį laiką tylėdavo prieš pradėdamas recituoti. Aš pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny, tebūnie mano tėvas ir motina tau paaukoti! Per savo tylą tarp takbir ir recitavimo, ką sakai?“ Jis pasakė: „Aš sakau: Allahumma baid baini va baina khatajaja kama ba-adta bainal-mašriki val-maghrib. Allahumma nakkini min khatajaja kama junakkath-thaubul-abjadu minad-danas. Allahummagh-silni min khatajaja bith-thaldži val-ma-i val-barad. (O Allahe, atitolink mane nuo mano nuodėmių, kaip Tu atitolinai rytus nuo vakarų. O Allahe, apvalyk mane nuo mano nuodėmių, kaip baltas drabužis yra nuvalytas nuo nešvarumų. O Allahe, nuplauk mano nuodėmes vandeniu, sniegu ir kruša.)“
Bendru sutarimu
Ištardamas takbir pradėti maldą, Pranašas trumpai patylėdavo prieš recituodamas sūrą Al-Fatiha. Per šią pauzę jis pradėdavo maldą su keletu maldavimų. Tarp jų yra: „Allahumma ba-id baini va baina khatajaja kama ba-adta bainal-mašriki val-maghrib. Allahumma nakkini min khatajaja kama junakkath-thaubul-abjadu minad-danas. Allahummagh-silni min khatajaja bith-thaldži val-ma-i val-barad.“ Jis maldauja Visagalio Allaho, kad atitolintų jį nuo nuodėmių, padėdamas jam jų nepadaryti, tokiu atstumu, kad būtų neįmanoma jų sutikti, kaip niekada negali susitikti Rytai ir Vakarai; ir apvalyti jį ir pašalinti nuodėmes, jei jis jas daro, taip, kaip pašalinami nešvarumai nuo balto drabužio; ir nuplauti jį nuo nuodėmių ir atvėsinti jų liepsnas bei šilumą tokiomis šaltomis priemonėmis: vandeniu, sniegu ir kruša.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kai šuo geria iš kurio nors iš jūsų indų, tegul jį nuplauna septynis kartus.“ Muslim formuluotėje: „pirmasis iš jų (nuplovimų) yra su žeme.“
Bendru sutarimu
Pranašas įsakė septynis kartus išplauti indą, jei į jį šuo įkišo liežuvį. Pirmąjį iš šių kartų turėtų būti su žeme, o po to su vandeniu, kad jis būtų visiškai švarus nuo šuns seilių nešvarumų ir žalos.
Anas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam), prieš įeidamas į vonios kambarį, sakydavo: „Allahumma inni auzu bika minal-khubuthi val-khaba-ith (O Allah, aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo vyriškų ir moteriškų džinų).“
Bendru sutarimu
Kai Pranašas norėdavo įeiti į vietą, kur nusilengvintų, šlapindamasis ar tuštindamasis, jis ieškodavo prieglobsčio pas Allahą ir kreipdavosi į Jį, kad apsaugotų jį nuo vyriškų ir moteriškų džinų blogio. Taip pat buvo paaiškinta, kad „Khubus“ ir „Khaba-is“ reiškia blogį ir nešvarumus.
Sahl Ibn Hunaif (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas nuoširdžiai prašo Allaho, kad mirtų būdamas kankiniu, tam Allahas suteiks kankinio statusą, net jei jis miršta lovoje.“
Perdavė Muslim
Pranašas informuoja, kad tas, kuris siekia kankinystės ir mirties dėl Allaho ir yra nuoširdus ir ištikimas savo ketinimais Visagaliui, Jis suteiks jam kankinio statusą pagal jo nuoširdų ketinimą, net jei jis miršta lovoje, o ne džihad metu.
Maimuna, tikinčiųjų motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė: Įpyliau vandens Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam), kad atliktų ghusl, ir uždengiau jį drabužiu. Jis apsipylė vandens ant rankų ir jas nusiplovė. Tada užpylė dešine ranka ant kairiosios ir nuplovė savo lytinius organus. Ranka palietė žemę ir ją nušluostė, tada nuplovė, išsiskalavo burną, įsitraukė vandens į nosį, nusiplovė veidą ir rankas, tada užsipylė ant galvos ir viso kūno. Tada jis pasitraukė ir nusiplovė kojas. Daviau jam drabužį, bet jis jo nepaėmė ir nuėjo kratydamas rankas.
Bendru sutarimu
Maimuna, tikinčiųjų motina, informavo apie tai, kaip Pranašas atliko ghusl nuo džanaba. Kai ji įpylė jam vandens ir jį uždengė su drabužiu Pranašas padarė taip: Pirma: jis apipylė rankas vandeniu ir jas nusiplovė prieš įdėdamas į indą. Antra: dešine ranka užpylė vandens ant kairiosios rankos ir nuplovė savo privačias kūno dalis, kad nuvalytų džanaba pėdsakus. Trečia: su ranka palietė žemę ir ją nušluostė, tada nuplovė, kad pašalintų bet kokius nešvarumus. Ketvirta: išsiskalavo burną, įsiurbdamas vandens į burną, tada išspjaudamas; jis įtraukė vandenį į nosį, o tada išpūtė, kad nuvalytų. Penkta: nusiplovė veidą ir rankas. Šešta: apsipylė vandeniu galvą. Septinta: apliejo likusį kūną vandeniu. Aštunta: pasitraukė į šalį ir nusiplovė kojas, kurių anksčiau neplovė, kitoje vietoje. Tada ji atnešė jam audinio gabalą, kad jis nusišluostytų, bet jis jo atsisakė ir ėmė rankomis šluostyti vandenį ir purtyti jį nuo kūno.
