Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Ali (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Fatima (tebūnie Allahas ja patenkintas) nuėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) pasiskųsti dėl girnų padarytos žalos jos rankai, nes girdėjo, kad jis gavo naujų tarnų. Ji nerado jo, todėl apie tai papasakojo Aišai. Kai jis sugrįžo, Aiša apie tai jam pranešė. Ali pasakojo: Pranašas aplankė mus, kai jau buvome atsigulę į lovą, ir kai ruošėmės keltis, jis pasakė: „Likite ten, kur esate.“ Jis priėjo ir atsisėdo tarp Fatima ir manęs, ir aš pajutau jo pėdų šaltį ant savo pilvo. Jis pasakė: „Ar kreipti jus į tai, kas geriau už tai, ko prašėte? Kai einate miegoti, sakykite „subhanallah“ (šlovė Allahui) trisdešimt tris kartus, „alhamdulilliah“ (dėka Allahui) trisdešimt tris kartus ir „Allahu akbar“ (Allahas yra Didžiausias) trisdešimt keturis kartus. Tai geriau jums nei tarnas.“
Bendru sutarimu
Fatima, Pranašo dukra, skundėsi dėl girnų padarytos žalos jos rankai. Kai pas Pranašą buvo atvežti belaisviai, ji skubėjo paprašyti tarno iš tų belaisvių, kad šie padėtų atlikti namų ruošos darbus. Tačiau ji jo nerado, o rado Aišą ir papasakojo jai apie savo bėdą. Kai jis sugrįžo, Aiša jam pasakė, kad Fatima buvo atėjusi prašyti tarno. Taigi Pranašas atėjo pas Fatimą ir Alį į jų namus, kai jie jau gulėjo lovoje, ruošdamiesi miegoti. Jis atsisėdo tarp jų, o Ali pajuto Pranašo pėdų šaltį ant savo pilvo. Pranašas pasakė: „Ar norėtumėte, kad išmokyčiau jus ko nors geresnio, nei tai, ko prašėte - tarno?“ Jie sutiko ir jis pasakė: „Kai vakare einate miegoti, išaukštinkite Allahą trisdešimt keturis kartus, sakydami Allahu akbar. Šlovinkite Allahą trisdešimt tris kartus, sakydami: subhanallah. Dėkokite Allahui trisdešimt tris kartus, sakydami: alhamdulilliah. Šis zikr yra geriau jums nei turėti tarną.“
Abdullah Ibn Khubaib (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Išėjome lietingą ir itin tamsią naktį, ieškodami Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam), kad jis vestų mus maldoje. Aš jį pasivijau, o jis pasakė: „Pasakyk“, bet aš nieko nesakiau. Tada jis pasakė: „Pasakyk“, ir vėl aš nieko nesakiau. Jis pasakė: „Pasakyk“. Aš atsakiau: „Ką turėčiau pasakyti?“ Jis pasakė: „Sakyk {„Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas.“} ir Al-Muavizatain (Sūros Al-Falak ir An-Nas) tris kartus vakare ir ryte, tai suteiks tau apsaugą nuo visko. “
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir An-Nasa-i
Abdullah Ibn Khubaib, gerbiamas kompanjonas, pranešė, kad jie išėjo vieną naktį, kai stipriai lijo ir buvo labai tamsu, ieškoti Pasiuntinio, kad jis vestų juos maldoje ir jie jį surado. Pranašas jam pasakė: „Pasakyk“, tai yra, recituok, bet jis nieko nepasakė. Pranašas pakartojo savo žodžius, taigi Abdullah pasakė: ką turėčiau recituoti, o Allaho Pasiuntiny? Po to Pranašas pasakė: Recituok sūrą Al-Ikhlas {Sakyk „Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas.“} ir Al-Muavizatain: sūrą {Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas aušros Viešpatį} ir sūrą {Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas žmonijos Viešpatį,} vakare ir ryte tris kartus ir tai apsaugos tave nuo visų blogybių ir nelaimių.
Aban Ibn Usman pranešė, kad girdėjo Usman Ibn Afan (tebūnie Allahas juo patenkintas) sakant: girdėjau Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: «Kas tris kartus vakare ištars: „Vardan Allaho, kurio vardu niekam nepakenkta nei žemėje, nei danguje, ir Jis yra visa Girdintis, visa Žinantis.“, to neužklups staigi nelaimė iki ryto. O kas tai ištars tris kartus ryte – to neužklups nelaimė iki vakaro.» Aban Ibn Usman ištiko paralyžius, ir žmogus, išgirdęs iš jo šį hadisą, nustebęs pažvelgė į jį. Aban jam atsakė: „Kodėl taip į mane žiūri? Prisiekiu Allahu, aš nemelavau apie Usman, o jis nemelavo apie Pranašą. Tačiau tą dieną, kai su manimi nutiko ši nelaimė, buvau supykęs ir pamiršau ištarti šį maldavimą.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir An-Nasa-i knygoje „As-Sunan Al-Kubra“, bei Ibn Madža ir Achmed
Pranašas paaiškino, kad tas, kuris kiekvieną rytą po saulėtekio ir kiekvieną vakarą prieš saulėlydį tris kartus ištars: „Bismilliah“ – prašydamas Allaho pagalbos ir apsaugos nuo bet kokios žalos, – „kurio vardu niekam nepakenkta nei žemėje“ – nuo nelaimių, vykstančių žemėje, – „nei danguje“ – nuo nelaimių, siunčiamų iš dangaus, – „ir Jis yra visa Girdintis, visa Žinantis“, – kuris girdi mūsų žodžius ir žino mūsų būsenas. Tas, kuris ištars šį maldavimą vakare, nebus netikėtai užkluptas nelaimės iki ryto. O tas, kuris jį ištars ryte, nebus netikėtai užkluptas nelaimės iki vakaro. Aban Ibn Usman ištiko paralyžius – vienos kūno pusės nusilpimas. Žmogus, kuris išgirdo iš jo šį hadisą, pažvelgė į jį su nuostaba. Tada Aban pasakė: „Kodėl taip į mane žiūri? Prisiekiu Allahu, aš nemelavau apie Usman, o Usman nemelavo apie Pranašą. Tačiau tą dieną, kai mane ištiko ši nelaimė, buvau apimtas pykčio ir pamiršau ištarti šiuos žodžius.“
Sad (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Vienas beduinas atėjo pas Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) ir tarė: „Pamokyk mane kažko, ką turėčiau pasakyti?“ Pranašas pasakė: „Sakyk: ((Lia ilaha illallah vahdahu lia šarika lah, Allahu akbaru kabira, val-hamdu lillahi kathira, subhanallahi rabbil alamin, lia haula va lia kuvata illa billahil-azizil hakim)) (Niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą, Vieną be partnerio. Allahas yra Didžiausias ir visa šlovė priklauso Jam. Koks tobulas yra Allahas, pasaulių Viešpats. Visa galia ir jėga priklauso Jam, Išaukštintajam, Išmintingajam).“ Beduinas pasakė: „Šitie žodžiai skirti mano Viešpačiui. Bet kas man?“ Pranašas atsakė: „Sakyk: ((Allahumma ghfirli varhamni vahdini varzukni)) (O Allahe, atleisk man, pasigailėk manęs, vesk mane ir suteik man pragyvenimą).“
Perdavė Muslim
Vienas vyras iš beduinų paprašė Pasiuntinio, kad išmokytų jį pasakyti zikr (Allaho atminimą). Taigi, Pranašas jam pasakė: Sakyk: „Lia ilaha illallah vahdahu lia šarika lah“, pradedant monoteizmo liudijimu, o tai reiškia, kad jokia dievybė nėra tikrai verta garbinimo, išskyrus Allahą. „Allahu akbaru kabira“ Tai reiškia Allahas yra didesnis ir didingesnis už viską. „valhamdu lillahi kasira“ Tai reiškia, kad gausiai giriamas Allahas už Jo savybes, poelgius ir daugybę malonių. „subhanallahi rabbil alamin“ Tai yra: Jis yra išaukštintas ir neturi jokių trūkumų. „lia haula va lia kuvata illa billahil azizil hakim“ Tai yra: nėra jokio pasikeitimo iš vienos būsenos į kitą, išskyrus per Allahą, Jo pagalbą ir vedimą. Vyras tarė: Tie žodžiai skirti mano Viešpačiui Jį prisiminti ir šlovinti. Kokį maldavimą turėčiau pasakyti sau? Taigi, Pranašas jam pasakė: Sakyk: „Allahumma ghfirli“ Atleisk man ištrindamas ir nuslėpdamas mano nuodėmes. „varhamni“ Pasigailėk manęs, suteikdamas man religinius ir pasaulietinius interesus bei naudą. „vahdini“ Vesk mane į geriausias būsenas ir į tiesų kelią. „varzukni“ Suteik man leistiną turtą, sveikatą ir bet kokį gėrį.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas prisiekia su Al-Lat ir Al-Uzza, turi pasakyti: Lia iliaha illiallah. Ir kas sako savo draugui 'Ateik rugtiniauti su manimi', tam reikia duoti labdarą.“
Bendru sutarimu
Pranašas įspėjo neprisiekti kitais nei Allahu, nes tikras tikintysis turi prisiekti tik Allahu. Jis praneša, kad kas prisiekia kitais nei Allahu, kaip tas, kuris sako: „Prisiekiu Al-Lat ir Al-Uzza“ - du stabai, kurie buvo garbinami per Džahiliją (priešislamišką nežinojimo laikotarpį) - turi kuo greičiau ištaisyti savo klaidą sakydamas: „Nėra dievo, išskyrus Allahą“. Tai yra atsiribojimas nuo širk ir atgaila už tokią priesaiką. Tuomet Pranašas pranešė, kad jei kas nors sako savo draugui: „Einame rungtiniauti kartu“ - kai du ar daugiau asmenų varžosi tarpusavyje, o laimėtojas pasiima visų įdėtus pinigus, o kiekvienas būtinai turi arba laimėti, arba pralaimėti - jam pageidautina duoti labdarą kaip atgailą už tai, ką jis pasiūlė.
Abu Said Al-Kudri ir Abu Huraira (tebūnie Allahas jais patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: Šauklys sušuks: „Iš tiesų, jūs gyvensite amžinai ir niekada nemirsite, iš tiesų, jūs būsite sveiki ir niekada nesusirgsite, iš tiesų, jūs liksite jauni ir niekada nepasensite, ir iš tiesų, jūs mėgausitės palaima ir niekada jūsų nepalies nieko blogo!“ Tai yra Aukščiausiojo šių žodžių prasmė: {Ir jiems bus sušukta: „Tai yra Rojus, kurį jūs paveldėjote už tai, ką jūs darydavote.“} [Koranas, sūra „Aukštybės“ 7:43].
Perdavė Muslim
Pranašas pasakė, kad į rojaus gyventojus, kai jie mėgausis jo malonumais, kreipsis šauklys: „Iš tiesų, jums suteikta amžina sveikata, ir jūs niekada nesusirgsite rojuje, net ir menkiausia liga jūsų nepalies. Jums suteiktas amžinas gyvenimas, ir jūs niekada nemirsite, net miegas, laikomas maža mirtimi, jūsų nebeaplankys. Jums suteikta amžina jaunystė, ir jūs niekada nepasensite. Jums suteiktos gėrybės, ir jūs niekada nepatirsite liūdesio ar nelaimių.“ Tai yra Allaho žodžių prasmė: {Ir jiems bus sušukta: „Tai yra Rojus, kurį jūs paveldėjote už tai, ką jūs darydavote.“} [Koranas, sūra „Aukštybės“ 7:43].
Suhaib (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kai rojaus gyventojai įeis į rojų, – pasakė jis, – Allahas, Aukščiausiasis, paklaus: ar norite, kad dar ką nors jums duočiau? Jie atsakys: argi Tu nepadarei mūsų veidų švytinčių? Argi Tu neįleidai mūsų į rojų ir neišgelbėjai mūsų nuo pragaro? Tuomet Jis pakels uždangą, ir iš visų dalykų, kuriuos jie bus gavę, nieko jiems nebus brangesnio už galimybę žiūrėti į savo Visagalį Viešpatį.“
Perdavė Muslim
Pranašas pranešė, kad kai rojaus gyventojai įžengs į rojų, Visagalis Allahas pasakys jiems: Ar norite, kad dar ką nors jums duočiau? Visi rojaus gyventojai sakys: argi Tu nepadarei mūsų veidų švytinčių? Argi Tu neįleidai mūsų į rojų ir neišgelbėjai mūsų nuo pragaro? Tada Allahas pakels uždangą, o Jo uždanga yra šviesa. Ir nebus jiems duota nieko labiau mylimo, kaip galimybė žvelgti į savo Viešpatį, Didįjį ir Galingąjį.
Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Iš tiesų šėtonas prarado viltį, kad jį garbintų besimeldžiantieji Arabijos pusiasalyje, tačiau jis vis dar stengiasi pasėti nesantaiką tarp jų.“
Perdavė Muslim
Pranašas ﷺ pranešė, kad Šėtonas prarado viltį, jog tikintieji, kurie meldžiasi Arabijos pusiasalyje, vėl ims jį garbinti ar grįš prie stabų garbinimo. Tačiau jis vis dar siekia ir deda visas pastangas sėti tarp jų nesantaiką, kurstydamas ginčus, priešiškumą, karus, nesutarimus ir kitokį susiskaldymą.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Yra dviejų tipų pragaro gyventojai, kurių aš nemačiau: žmonės su botagais kaip karvių uodegos, kuriomis jie muša žmones, ir moterys, kurios yra apsirengusios, bet nuogos, kviečiančios į blogį ir pačios į jį linkusios, jų galvos atrodo kaip kupranugarių kupros, pakrypusios į vieną pusę. Jie nepateks į rojų ir net neužuos jo kvapo, kuris užuodžiamas iš tokio ir tokio atstumo.“
Perdavė Muslim
Pranašas įspėja apie dviejų tipų žmones iš pragaro gyventojų, kurių jis dar nematė jo laikais: Pirmas tipas: tai žmonės, kurių botagai yra kaip ilgos karvių uodegos, kuriomis jie muša žmones, o tai yra policininkai ir engėjų kariai, kurie neteisėtai muša žmones. Antrasis tipas: tai moterys, kurios atsisakė skaistybės ir kuklumo, kurie paprastai yra moters prigimties dalis. Jų apibūdinimas toks: atrodo apsirengusios, bet iš esmės yra nuogos, nes dėvi plonus rūbus, pro kuriuos matosi oda, dalį kūno dengia, o likusią palieka atvirą ir puikuojasi savo grožiu. Jos priverčia vyrų širdis linkti prie jų savo drabužiais ir stulbinančia eisena. Jos vaikšto kraipydamos pečius ir kviečia kitas moteris į nukrypimus ir paklydimus, kurioms jos atsiduoda. Be to, jų galvos panašios į pasvirusią kupranugario kuprą. Jos padidina plaukų apimtį ką nors ant jų užrišdamos ir kitais būdais. Panašumas į pasvirusias kupranugarių kupras yra tas, kad šių moterų plaukai ir kasos iškeliami virš galvų, ir jos kilnoja ir pina juos tol, kol pradeda svirti į vieną pusę, kaip kupranugario kupros. Moterims, kurias atitinka toks apibūdinimas, kyla rimta grėsmė nepatekti į rojų, neužuosti jo kvapo ar net priartėti prie jo, nors rojaus kvapą galima užuosti iš labai toli.
